ltnews.lt

Lietuvos naujienos iš pirmų lūpų

2020:10:30 3:55

Individualūs kario įgūdžiai – ir tarnyboje, ir kasdieniame gyvenime

„Miške pirmą kartą susipažinau su gyvenimu lauko stovykloje. Ir įdomiausia, kad pats turėjau tam pasiruošti – išmokau pasistatyti palapinsiaustę, užsikurti laužą, nes, norint išgyventi tokiomis sąlygomis, reikia šilumos, ugnies maistui pasigaminti ir tinkamai vandeniui paruošti“, – apie pirmą patirtį įspūdžius pasakoja Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnas Justas Ausiukevičius, kaip ir visi pirmakursiai dalyvaujantis Baziniame kariūno kurse.

Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomojo pulko instruktoriai supažindino ir mokė kariūnus individualių įgūdžių, kurių reikia kiekvienam žmogui ir, žinoma, kariui tiek atliekant individualias, tiek komandines užduotis. Šįkart jie parą praleido miške ir tai jiems buvo naujos, galima sakyti, iki šiol sunkiausios pamokos ir netikėti išbandymai įstojus į Karo akademiją.

Instruktorė eil. Greta Suvizdytė sako, kad dabar įgytas žinias jau greitai – kitų pratybų metu – kariūnai turės parodyti, nes mokysis ne tik patalpose – jų vėl lauks užduotys miške ir atviroje teritorijoje.

Kitą kariūnams skirtą užduotį pristato instruktorius vyr. srž. Dainius Rozenbergas: „Tai individuali kario maskuotė ir maskavimasis vietovėje. Ji labai svarbi, nes karys privalo lauke prisitaikyti ir likti nepastebėtas. Naudojome maskuojamuosius dažus ir dabar esame gamtoje, todėl į pagalbą pasitelkėme mūsų augmeniją: medžio ar krūmo šakas pritvirtinus prie žmogaus, jis gali būti sunkiai pastebimas įvairiose pozicijose – tiek gulintis, tiek priklaupęs, sėdintis ar tupintis ir pan. O šauliui labai svarbu mokėti pasislėpti.“

Instruktorius sako, kad kariūnai imlūs ir iš pradžių klausėsi instruktorių nurodymų, stebėjo jų veiksmus, o po to patys kartojo: „Vienas kariūnas kaip šaulys stebėjo aplinką, o kiti mokėsi jį rasti – iš tikrųjų ieškomąjį pamatę ar tiesiog atspėję, kad tai jis, ar atidžiai ištyrę aplinkos ženklus ir įvertinę situaciją, nurodydavo šaulio poziciją. Tuomet mes, instruktoriai, vertindavome, ar jie moka stebėti aplinką, kad atpažintų pasislėpusį žmogų, o ne spėliodami parodyti, ko ieško.

Svarbu žinoti ir suprasti – tinkamai neužsimaskavęs, nepasieksi ir savo tikslo, todėl turi gebėti stebėti aplinką. Tam reikia žinių ir įgūdžių, bet viso to galima išmokti. Kariūnai nuoširdžiai stengėsi ir mokėsi, todėl visi buvo įvertinti teigiamai.“

Bazinio kariūno kurso kuopos vadas vyr. ltn. Konradas Lekešius patvirtina, kad tokių pasiteisinimų kaip „nenoriu, gal nereikia…“ negirdėjęs, nes kariūnais jaunuoliai tapo savo noru įstoję į Karo akademiją ir puikiai žino, kodėl rinkosi šias studijas. „Taip, matyti, kad kai kuriems iš jų buvo sunkiau, ypač tiems, kurie anksčiau neturėjo galimybės to išbandyti šaulių stovykloje arba Savanorių pajėgose. Tai fiziniai dalykai, kurie visus išvargina. Bet jie vis tiek kabinosi, ėjo į priekį. Tai džiugina, nes visi mes pradedame nuo pradžių, – aiškina kariūnų vadas. – O ką išmoksti iš pradžių, praverčia ir vėliau – tiek kariūno studijų metu, tiek karininko tarnyboje, tiek civiliniame gyvenime.“

Karininkas pristato ir kitas užduotis, kurias kariūnai turėjo atlikti parą būdami miške. Įkūrę stovyklavietę, jie žinių sėmėsi net naktį: susipažino su garso ir šviesos sklaidos tamsiu paros metu ypatumais, nes ji yra kitokia nei dieną ir žmogus kitaip į tai reaguoja.

„Dieną – daugiau triukšmo, todėl mes jo beveik negirdime, o naktį viskas gerai girdėti. Kariūnai stebėjo ir reagavo pirmiausia į tai, kas svarbu kariui, – į ginklų traškėjimą, šūvius, kalbą. Reikia įgusti išgirsti ir skirti garsus, kad galima būtų suprasti, ko nedaryti, kad liktum nepastebėtas. Nakties šviesoje žmogaus judesius ir veiksmus taip pat matome kitaip, vaizdas būna kitoks ir žiūrint skirtingu atstumu. Pavyzdžiui, mums visiems pažįstama telefono šviesa taip pat atrodo kitokia.“

Visada, naktį ir dieną, išlieka svarbi higiena, miške įsikūrusiam kariui taip pat, kad nesusirgtų ir galėtų tinkamai vykdyti savo funkcijas. Kaip praustis, prižiūrėti savo kūną ir savimi pasirūpinti lauko sąlygomis, kariūnus mokė paramedikas. „Asmens higiena tamsiu paros metu taip pat neturi būti pamiršta“, – aiškino jis.

Ilsėjosi kariūnai naktį, tačiau kiek kitaip nei įprastai: eidami kario pareigas, miegojo pamainomis, nes, vieniems miegant, kiti budėdavo ir patruliuodavo. Tai labai svarbios kario funkcijos ir lauko sąlygomis.

Atlikus visas užduotis, kariūnams liko sutvarkyti pratybų vietą, patikrinti ekipuotę ir pasiruošti žygiui. Kai ir tai buvo padaryta, jie paržygiavo į dabartinę gyvenamąją vietą – Mokomąjį pulką.

Pasibaigus parą trukusioms pratyboms miške, instruktoriai apibendrindami sako, kad visi kariūnai įsisavino jiems skirtas žinias, todėl buvo įvertinti teigiamai.

Kariūnai, anksčiau tarnavę Krašto apsaugos savanorių pajėgose arba dalyvavę šaulių stovyklose, jau turėjo įgūdžių, kurie ugdomi šiose pratybose. Jie patvirtino, kad dabar ir viso Bazinio kariūno kurso metu jie tiesiog įtvirtina anksčiau įgytas žinias. „Jaučiamės kaip dalyvaujantys vienoje ilgoje šaulių stovykloje, – sako jaunuoliai. – Tiesa, aplinka – kita, draugai ir instruktoriai – kiti, bet mokymai ir tai, ką reikia išmokti, suteikia tų pačių žinių ir labai panašios patirties. Suprantame, kad to tiesiog negalime pamiršti.“

Karolina Kinderytė prisistato jau dešimtmetį esanti šaulė, prieš porą metų prisijungusi ir tarnavusi Krašto apsaugos savanorių pajėgose, todėl šio kurso metu vykstančios pratybos jos nestebina. „Dabar labiausiai laukiu paskutinės Bazinio kariūno kurso savaitės, nes tada mokysimės, kaip žmogui suteikti pirmąją medicinos pagalbą ir pan. Su medicina kariuomenėje esu mažiausiai susidūrusi, todėl noriu ir šių įgūdžių įgyti, – sako mergina. – Laukiu ir gyvenimo Lietuvos karo akademijoje, nes noriu ją pažinti iš vidaus. Iškėliau sau iššūkį baigti studijas Akademijoje, vadinasi, kartu joje ir pagyventi. Todėl dabar esu čia ir visko siekiu iš pradžių.“

„Jei ne Šaulių sąjunga, nemanau, kad čia dabar būčiau ir mokyčiausi kariui būtinų dalykų, – sako Šarūnas Stravinskas, kurį taip pat į Karo akademiją atvedė šauliai. – Įgyta patirtis dabar tikrai padeda. Per šias pratybas ir be mokymų būčiau išgyvenęs“, – linksmai kalba vaikinas.

Šiais metais Bazinis kariūno kursas tęsis iki spalio 16 d., todėl pirmakursių dar laukia kitos ne ką lengvesnės pratybos ir užduotys. Kariūnai mokysis šaudyti koviniais šaudmenimis, mėtyti granatas, taktiškai judėti poromis arba skyriaus sudėtyje ir kt. Įveikusiems visas užduotis, išlaikiusiems mokomųjų dalykų testus ir sėkmingai baigusiems Bazinį kariūno kursą bus įteikti kurso baigimo pažymėjimai, leidžiantys tęsti studijas Lietuvos karo akademijoje. Spalio 24 d. prisiekę Lietuvos valstybei kariūnai tęs studijas Lietuvos karo akademijoje.

Eimanto Genio nuotraukos