ltnews.lt

Lietuvos naujienos iš pirmų lūpų

2020:10:24 8:12

Biohakatonas „Gyvybės kodas 2020“: inovacijų kaina – bemiegės naktys

Visą savaitgalį Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre vyko gyvybės mokslų programavimo varžybos „Biohakatonas I Gyvybės kodas 2020“. Renginio atidarymo metu nuskambėjęs Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) vadovo Ginto Kimčio linkėjimas komandoms naudojantis įgūdžiais, žiniomis ir mentorių komandos pagalba sukurti technologinius sprendimus aktualioms problemoms, išsipildė. Sekmadienio pavakarę komisijai buvo pristatyti aštuoni sprendimai.

Renginys pritraukė jaunuosius gyvybės mokslų ir informacinių technologijų entuziastus, kurie sukūrė prie visuomenės gyvenimo kokybės gerinimo bei mokslo pažangos prisidedančias inovacijas. „Biohakatono formatas – unikali galimybė apjungti skirtingų sričių atstovų kompetencijas. Skirtingos dalyvių patirtys padeda į problemą pažvelgti per vis kitos disciplinos prizmę, o ribotas laikas – susitelkti. Per 48 valandas užmegztos pažintys neabejotinai pravers ką tik gimusius sprendimus vystant iki komercializavimo“, – teigia gimstančias inovacijas Gyvybės mokslų centre stebėjęs G. Kimtys.

Dvi paras komandos ne tik dirbo, bet ir klausėsi renginio metu vykusių paskaitų bei diskusijos apie technologijas, keičiančias šiuolaikinę mediciną. Joje dalyvavę UAB „Ligence“ atstovas Jokūbas Lapė, UAB „Brolis Semiconductors“ ir „Brolis Sensor Technology“ įkūrėjas puslaidininkių fizikas Kristijonas Vizbaras bei Vilniaus  universiteto Biotechnologijos instituto profesorius Daumantas Matulis vienbalsiai tvirtino, kad kuriant sprendimus neverta vaikytis net gyvybės mokslų srities neaplenkiančių madų ir patarė fokusuotis į potencialą turinčias nišas, kuriose, įveikus mokslinius iššūkius, galimas proveržis.

Kostiumas nevalingų judesių kamuojamiems žmonėms

Galimybe sprendimus pasitikrinti Gyvybės mokslų centro laboratorijoje pasinaudojo trečiąją vietą užėmusi „NeuroEna“ komanda. Ji kuria dirbtiniu intelektu pagrįstą nevalingus judesius slopinantį ir koreguojantį kostiumą. Laboratorijoje buvo atliekamas nervų sklidimo greičio tyrimas: elektriniu stimuliatoriumi veikdami rankos nervus ir miografu registruodami raumenų susitraukimus, kūrėjai realiai pamatė tikroviškas dirbtinio intelekto pritaikymo galimybes ir įsivertino, kiek laiko reikia impulsams apdoroti.

„Neurologinėmis ligomis sergantiems pacientams pasireiškiantys suintensyvėję nenormalūs ir nevalingi judesiai (hiperkinezė) trukdo mėgautis gyvenimu, kai kurie žmonės dėl to patiria socialinį diskomfortą. Mūsų siūlomas sprendimas – kostiumas su implantuotų elektrodų ir įvairių sensorių rinkiniais, kurie seka galūnių poziciją, raumenų aktyvumą ir perduoda duomenis dirbtiniam intelektui apdoroti. Aptikus netinkamą judesį elektrinis signalas išsiunčiamas į atitinkamą raumenį antagonistą ir priverčia jį susitraukti, tokiu būdu efektyviai blokuodamas nevalingą judesį”, – pasakoja komandos vadovas Lukas Arlauskas.

Vertindamas mentorių pagalbą jis išskiria įžvalgas apie dirbtinio tinklo modelio pasirinkimą, optimizavimą ir pritaikymą, rekomendacijos apie būsimo mokslinio tyrimo metodologijos variantus, duomenų rinkimą ir sinchronizaciją. Itin vertingi buvo gauti verslo patarimai.

„NeuroEna“ komanda įsitikinusi, kad medicinos technologijos yra ateitis: „Matome, kokia opi mūsų spredžiama problema, todėl esame pasiryžę įgyvendinti viską, kad produktas išvystų dienos šviesą. Jau aptarėme įmonės steigimo klausimą“. Gautą piniginį prizą inovatoriai ketina panaudoti kostiumų prototipų konstravimui.

Dirbtinis intelektas padės gydytojams radiologams ir ortopedams

„Biohakatonas I Gyvybės kodas 2020“ dalyvavo 9 komandos. Net 4 iš jų buvo suburtos iš biohakatone dalyvauti norinčių, tačiau komandos dar neturinčių dalyvių.

Šį pavasarį vykusio moterų inovacijų sprinto metu susibūrusi „Wear and tear“ komanda biohakatone pasipildė programavimo specialistu. Ji sukūrė antrąją vietą laimėjusį sprendimą – gydytojams radiologams ir ortopedamsskirtą dirbtinio intelekto platformą, padedančią iš rentgeno nuotraukos greičiau identifikuoti sąnario nusidėvėjimo stadiją ir protezavimo poreikį.

Sąnario artrozė – itin paplitusi degeneracinė sąnarių liga. Laiku nepritaikius gydymo, ji tampa vienu pagrindinių neįgalumo veiksnių. Pagrindinis tyrimo metodas artrozei nustatyti – pažeisto sąnario rentgeno nuotrauka. Tai vienas dažniausiai atliekamų radiologinių tyrimų. „Mūsų kuriamas sprendimas taupo gydytojų ir pacientų laiką, optimizuoja gydytojų darbo organizavimo procesą, o ateityje pateiks dar tikslesnę ir objektyvesnę diagnozę“, – teigia komandos vadovė Rita Zaleckienė.

„Wear and tear“ sukurtas dirbtinio intelekto modelis per savaitgalį įvertino per 6000 rentgeno nuotraukų. Komanda sprendė projekto plėtros klausimus ir aktyviai dalyvavo konsultacijose. „Esame dėkingi visiems mus konsultavusiems mentoriams. Ypač gerų įžvalgų pateikė M. Lučinskij, R. Žilionis, T. Moška, K. Babelytė–Labanauskė, R. Labalaukytė, Sri Teja Mullapudi bei MITA atstovės L. Kisielė ir R. Kulvietienė“, – įvertino R. Zaleckienė.

Komanda savo idėją planuoja vystyti toliau. Artimiausi numatyti darbai – investicijų, reikalingų tolesnei produkto plėtrai, paieška bei ryšių su ligoninėmis užmezgimas, siekiant gauti daugiau modelio apmokymui bei testavimui reikalingų duomenų.

 

Biohakatoną laimėjo miego sąskaita

Įprasta hakatono trukmė – 48 valandos, tad darbai nesustodavo ir sutemus. Taupydamos brangų gyvybės mokslų programavimo varžybų laiką, Gyvybės mokslų centre nakvojo dvi – Kauno kolegijos ir „LIT2133221“ komandos. Pastarajai miego sąskaita pavyko sukurti geriausią biohakatono sprendimą. „Paskaičiavome, jog du mūsų komandos nariai be pertraukos dirbo 36 val. Kai įsivažiuoji į hakatonišką ritmą, sunku sustoti“, – komentuoja komandos vadovas Simas Jasiūnas.

Į dirbtinio intelekto pritaikymo medicinoje galimybes besigilinanti komanda nutarė spręsti atvirų sveikatos duomenų trūkumo problemą. Su dirbtiniu intelektu dirbantys tyrėjai ir analitikai dažnai susiduria su kokybiškų duomenų trūkumo problema. Priklausomai nuo to, kurioje srityje specializuojamasi, sužymėtus duomenis neuroninių tinklų treniravimui gauti gali būti ypač sunku, brangu bei užimti daug laiko.

„LIT2133221“ komanda nusprendė problemą apeiti pasitelkus dirbtinių duomenų sintetinimą. Tokiu būdu per trumpą laiką būtų galima gauti didelę kokybiškų, varijuojančių ir jau sužymėtų duomenų imtį neuroninių tinklų apmokymui.Sprendimas pripažintas tiksliausiai sintetinės biologijos kryptį atitinkančiu ir laimėjo pirmąją vietą bei didžiausią –2500 eurų piniginį prizą.

Komentuodamas mentorių pagalbą, S. Jasiūnas tikina, kad labiausiai pravertė „Droplet Genomics“ atstovos R. Žilionio pastabos: „Likus 30 min. iki renginio pabaigos, jis padėjo sudėlioti galutinius mūsų pristatymo taškus“.

 

Sukurti stiprų sprendimą per 48 valandas – misija įmanoma

„Biohakatonas I Gyvybės kodas 2020“ dalyvavo ir hakatonų naujokės, ir labai patyrusios komandos, pavyzdžiui „Artificia“ tai buvo 17 programavimo varžybos. Visą savaitgalį jos intensyviai konsultavosi su mentoriais: bioinformatikais, inžinerijos vadybininkais, virusologais, biochemikais, inovacijų vadybininkais, technologijų ir įmonių vystymo analitikais, VU biotechnologijos instituto mokslo darbuotojais  (tyrėjais), startuolių atstovais.

Bene daugiausiai konsultacijų suteikė „Droplet Genomics“ atstovas Rapolas Žilionis ir VU Gyvybės mokslų centro bioinformatikė, VU lektorė ir jaunesnioji mokslo darbuotoja Kotryna Kvederavičiūtė. Anot vertinimo komisijoje dalyvavusios K. Kvederavičiūtės, komandoms buvo aktuali ir specifinė profesinė pagalba dėl principinių sprendimų, ir mentorių nuomonė apie produktą.

„Gyvybės mokslų problemai spręsti reikalingų duomenų gavimas ir analizė užtrunka. Jeigu norime prijungti ar testuoti dar ir kažkokius eksperimentinius tyrimus – kas būtų be galo įdomu! – laiko ir resursų poreikis dar labiau išauga. Šios priežastys riboja biohakatone galimų problemų-sprendimų ratą, bet, kita vertus, leidžia gryninti kitokio tipo problemas”, – sako K. Kvedaravičiūtė. Jos įsitikinimu, sukurti stiprų sprendimą per 48 valandas tikrai galima, bet tam reikalingi tam tikri prerekvizitai: komanda, kurios nariai padengia reikiamas projekto sritis, gera idėja ir jos sprendimo planas, pradiniai duomenys (ar bent žinios, iš kur juos paims) ir, žinoma, sėkmė.

Komisijos narės teigimu, norėtųsi, kad po biohakatono dalyviai nepamirštų savo projekto, sukurtų realiai veikiantį minimalaus esminio funkcionalumo prototipą ir jį pradėtų platinti/reklamuoti tikslinėse savo auditorijose tam, kad kuo greičiau gautų specialistų/vartotojų atsaką ir pagal jį galėtų judėti toliau.

MITA tęsia pagalbą kuriantiems gyvybės mokslų inovacijas

Nors vystomos idėjos puikios, o mentorių dėka buvo atlikta daug patobulinimų, komandoms koją kišo verslumo žinių trūkumas, pavyzdžiui, gebėjimų pagrįsti produkto pelningumą. „Norint idėją išvystyti iki komercializavimo, šie gebėjimai yra būtini. Priešingu atveju, net ir reikšmingiausią sprendimą opiai problemai radęs mokslininkas liks nesuprastas investuotojų. Todėl visus Lietuvos talentus, norinčius gyvybės mokslų idėjas sėkmingai paversti inovacijomis, kviečiu kreiptis į MITA konsultantus. Projekto „Gyvybės mokslų industrijos plėtros skatinimas“ metu organizuojame įvairias iniciatyvas, pagal kurias inovatoriams suteikiama ne tik finansavimo, bet ir ekspertinė pagalba“, – sako agentūros vadovas G. Kimtys.

Renginį „Biohakatonas I Gyvybės kodas 2020“ MITA organizavo pagal projektą „Gyvybės mokslų industrijos plėtros skatinimas“, kuris yra finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis. Daugiau informacijos apie projektą ir teikiamas paslaugas gyvybės mokslų inovatoriams rasite čia.


Šaltinis: MITA