ltnews.lt

Lietuvos naujienos iš pirmų lūpų

2020:10:24 8:59

Eigirdas Sarkanas: Šiemet į aukštąsias mokyklas neįstojo maždaug 27 mln. eurų

Baigėsi dar vienas studentų priėmimas į aukštąsias mokyklas. Bendras priimtų studentų skaičius, palyginus su 2019 metais, paaugo, įstojusiųjų į pedagogikos studijas skaičiai taip pat gerokai didesni, taigi, atrodo, pozityvių postūmių, kuriais galima pasidžiaugti, tikrai yra. Lankstesni stojimo reikalavimai ir tikslinės kelių šimtų eurų stipendijos padėjo. Vis dėlto, jausmai dviprasmiški.

Dėl šių metų priėmimo į aukštąsias mokyklas – galimos pasekmės ateityje

Iki šiol egzistavusios studijų prieinamumo ydos ne tik, kad nebuvo ištaisytos, tačiau, panašu, dar labiau pagilėjo. Visų pirma, vos trečdalis (!!!) šiais metais brandos atestatus įgijusių abiturientų turėjo teisę pretenduoti į valstybės finansuojamas (VF) studijų vietas, tuo tarpu, likusiems dviems trečdaliams nemokamas aukštasis mokslas bus nepasiekiamas, nes abiturientai neatitinka minimalių stojimo reikalavimų. Antra, šiais metais LR Vyriausybė būsimiems studentams skyrė 16 500 VF studijų vietų, iš kurių du trečdaliai buvo skirti universitetams, o likusi viena dalis kolegijoms. Ši disproporcija ne tik iš esmės naikina kolegijų sektorių Lietuvoje, tačiau kartu prisideda ir prie trečiosios problemos, su kuria buvo susidurta šiemet (ir kuri, deja, visai ne nauja). Vos keturios kolegijos šių metų priėmime laikėsi LR Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyto minimalaus konkursinio balo stojantiems į valstybės nefinansuojamas (VNF) studijų vietas, o tai reiškia, jog likusios kolegijos priėmė visus, norinčius ir galinčius susimokėti už studijas. Šios ydos jau dabar akivaizdžiai rodo, jog aukštojo mokslo sektorius yra netvarus, kupinas įtampų ir paliktas savieigai, o aukštosios mokyklos siekia visais įmanomais būdais išgyventi. Deja, minimalių stojimo kriterijų neatitinkantys studentai, kolegijų sektoriaus diskriminacija bei dvigubų standartų taikymas VF ir VFN studentams nubraukia minėtas pozityvias šių metų tendencijas.

Ar bus kartojamos 2018 m. klaidos?

Ir visgi, pati didžiausia yda, apie kurią būtina kalbėti garsiai, yra lėšų, skirtų, tačiau nepanaudotų VF studijų vietoms, paskirstymas. Priminsiu, jog šiais metais buvo skirta 16 500 VF vietų, o 3000 jų liko nepanaudotos. Jeigu nepanaudotas studijų vietas paversime pinigais, tai yra maždaug 2,5 mln. eurų likusiems 2020-iems metams, kurie vienaip ar kitaip bus išleisti, arba maždaug 27 mln. eurų, kurie galėtų pasiekti aukštąsias mokyklas per 3-4 studijų laikotarpio metus. Verta prisiminti, jog 2018 metais turėjome labai panašią situaciją, kai liko 5300 nepanaudotų VF vietų (apie 2,3 mln. eurų likusiems metams arba 20-25 mln. eurų visam studijų laikotarpiui). Kas nutiko su tomis lėšomis 2018 metais? Aukštosios mokyklos su ministerijos palaiminimu tiesiog tarpusavyje pasidalino tuos 2,3 mln. eurų skatinimo pavidalu, o likę daugiau nei 20 mln. eurų, kurie galėjo pasiekti aukštąsias mokyklas, buvo tiesiog išbraukti iš būsimų šalies biudžeto eilučių.

Noriu pabrėžti, jog tai yra ne šiaip lėšos, o lėšos, skirtos studentams, jaunimui, šalies ateičiai. Tai yra dėstytojų bei neakademinio personalo atlyginimai, studentų skatinamosios stipendijos, lėšos, skirtos gerinti studijų kokybę bei užtikrinti sklandų studijų procesą.

2018 metų sprendimai buvo neracionalūs, tačiau nei jie, nei tai, kad šiemet, pinigine išraiška, situacija yra dar prastesnė, nėra blogiausia. Blogiausia yra tai, kad bent jau kol kas atrodo, jog iš klaidų nėra mokomasi ir likusių studentų krepšelių lėšų likimas bus toks pats, kaip ir 2018 metais. Panašu, jog Švietimo, mokslo ir sporto ministerija į tai, kad lėšos ilgalaikėje perspektyvoje būtų išsaugotos aukštajame moksle, neplanuoja įdėti absoliučiai jokių pastangų, neplanuoja parodyti absoliučiai jokio stuburo ar politinės valios. Apmaudu, kad lengviausias kelias yra patrauklesnis variantas, nei bandymas užtikrinti aukštojo mokslo tvarumą ateityje.

Būtina didinti finansavimą vienam studentui

Tiek 2018 metais, tiek šių metų rugpjūčio pradžioje, tiek ir dabar, pasibaigus priėmimui, Lietuvos studentų sąjunga siūlo tą patį – būtina didinti finansavimą vienam studentui ir tomis likusiomis lėšomis indeksuoti studijų kainas. Šiais metais, be jau įprastų priežasčių, tokių kaip aukštųjų mokyklų dėstytojų bei neakademinio personalo atlyginimų didinimas, studentų finansinės situacijos gerinimas ir tiesiog elementarus siekis artėti prie EBPO vidurkio, pagal finansavimą vienam studentui, atsirado ir dar viena paskata – COVID-19 pandemijos pasekmės, susijusios su nuotoliniu mokymu(si) ne tik mokyklose, tačiau ir universitetuose bei kolegijose.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija neseniai pasidžiaugė, jog investuos į ugdymo skaitmeninimą. Tikrai puikus žingsnis, tačiau kur dėmesys aukštosioms mokykloms, studentams bei dėstytojams? Galima pasidžiaugti, jog aukštosios mokyklos yra gerokai savarankiškesnės ir geba kylančius iššūkius spręsti pačios, tačiau nėra teisinga, prisidengiant pasitikėjimo kreditu, aukštąsias mokyklas palikti tvarkytis pačias, kai valstybės parama šioje vietoje yra būtina.

Ministerija, reaguojant į COVID-19 pandemijos pasekmes bei siekiant kovoti su iškilusiais iššūkiais, turi puikią progą į švietimo sistemą pažiūrėti gerokai plačiau ir kompleksiškiau. Taip pat turi progą aukštosioms mokykloms ne tik parodyti dėmesį, tačiau kartu suteikti joms apčiuopiamą pagalbą. Taigi, tikslingas likusių studentų krepšelių lėšų panaudojimas, nukreipiant jas į studijų kainos indeksavimą, yra nesudėtingas sprendimo būdas, padėsiantis užtikrinti sklandų nuotolinių studijų procesą aukštosiose mokyklose ir išlaikyti lėšas aukštojo mokslo sektoriuje ilguoju periodu.


Šaltinis: Lietuvos studentų sąjunga