ltnews.lt

Lietuvos naujienos iš pirmų lūpų

2020:10:01 12:54

Tarpusavio skolinimo platformos sėkmingai atlaikė COVID-19 pandemijos spaudimą

Pastaraisiais metais sparčiai augęs gyventojų skolinimasis per tarpusavio skolinimo platformas 2020 m. balandžio mėn. buvo sumažėjęs, tačiau nuo gegužės mėn. tokių paskolų rinka po truputį vėl grįžta į 2019 m. pasiektą aukščiausią lygį. Tai rodo Lietuvos banko atlikta tarpusavio skolinimo platformų operatorių veiklos Lietuvoje analizė.

„Tarpusavio skolinimo platformos pamažu įsitvirtina tarp alternatyvių vartojimo kreditų teikėjų. Dėl COVID-19 pandemijos ir buvusio karantino neigiamo poveikio ekonomikai ne kredito įstaigų vartojimo kreditų portfelio augimas pirmąjį ketvirtį sustojo ir pirmą kartą mažėjo, o labiausiai susitraukė balandžio mėn. Ekonomikos skersvėjus pajuto ir tarpusavio skolinimo platformų kreditų rinka, bet ji juos sėkmingai atlaikė ir vėl auga“, – sako Jekaterina Govina, Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorė.

Kasmet nuosekliai auga likusi grąžinti tik per tarpusavio skolinimo platformas suteiktų vartojimo kreditų sumos dalis vartojimo kredito davėjų (ne kredito įstaigų) vartojimo kreditų portfelyje. 2020 m. birželio 30 d. ji sudarė 8,3 proc. (2019 m. pabaigoje – 6,8 %).

Nežymiai auga ir likusi grąžinti tik per tarpusavio skolinimo platformas suteiktų vartojimo kreditų sumos dalis bendrame vartojimo kredito davėjų (tiek kredito įstaigų, tiek ne kredito įstaigų) vartojimo kreditų portfelyje. 2020 m. birželio 30 d. ji sudarė beveik 4 proc. (2019 m. pabaigoje – 3,48 %).

Per tarpusavio skolinimo platformas suteiktų vartojimo kreditų portfelis 2020 m. pirmąjį pusmetį, palyginti su 2019 m. pabaiga, išaugo: pirmąjį ketvirtį – šiek tiek mažiau nei 6, antrąjį ketvirtį – 4,6 proc. (iki 54 mln. Eur).

Per 2020 m. pirmąjį pusmetį per tarpusavio skolinimo platformas suteikta apie 5 tūkst. naujų vartojimo kreditų, jų bendra suma siekė apie 15 mln. Eur. Tarpusavio skolinimo platformoms teko nedidelė naujų suteiktų vartojimo kreditų dalis – apie 7 proc. Kitų vartojimo kredito davėjų (kredito ir ne kredito įstaigų) per šių metų pirmąjį pusmetį suteiktų vartojimo kreditų suma sudarė apie 215 mln. Eur.

2020 m. balandžio mėn. per tarpusavio skolinimo platformas buvo suteikta tik 1,99 mln. Eur naujų vartojimo kreditų: palyginti su 2020 m. sausio mėn., sumažėjo apie 34 proc., o gegužės mėn., palyginti su balandžio mėn., padidėjo 28 proc.

Auga ir pradelstų vartojimo kreditų, suteiktų per tarpusavio skolinimo platformas, suma. 2020 m. birželio 30 d. įsiskolinimo pagal pradelstus vartojimo kreditus suma sudarė 19 proc. bendros likusios grąžinti per tarpusavio skolinimo platformas suteiktos vartojimo kreditų sumos (2019 m. pabaigoje – truputį mažiau nei 16 %).

Gyventojams 2020 m. antrąjį ketvirtį pigiausiai vartojimo kreditus teikė kredito įstaigos – vidutiniškai už 8,9 proc. metines palūkanas, vidutinė bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sudarė 12,3 proc. Tik per tarpusavio skolinimo platformas suteiktų naujų vartojimo kreditų vidutinė palūkanų norma siekė apie 17 proc. ir ji buvo mažesnė nei ne kredito įstaigų suteiktų naujų vartojimo kreditų vidutinė palūkanų norma (apie 23 %). Atitinkamai vidutinė bendros kredito, suteikiamo per tarpusavio skolinimo platformas, kainos norma sudarė 28, o ne kredito įstaigų – 41 proc.

Per pastaruosius metus vidutiniškai per tarpusavio skolinimo platformas investavusių investuotojų skaičius paaugdavo po daugiau nei 35 proc. Per šių metų pirmąjį pusmetį, palyginti su 2019 m. pabaiga, norinčiųjų paskolinti skaičius padidėjo iki 37 tūkst. arba išaugo 14 proc.

2020 m. birželio pabaigoje besiskolinančiųjų buvo 18,7 tūkst. 2020 m. pirmojo pusmečio pabaigoje viešajame tarpusavio skolinimo platformų operatorių, veikiančių pagal Vartojimo kredito įstatymą, sąraše buvo 5 bendrovės, turinčios teisę teikti ir administruoti vartojimo kreditus, tačiau tik 3 iš jų aktyviai veikė.


Šaltinis: Lietuvos bankas