ltnews.lt

Lietuvos naujienos iš pirmų lūpų

2020:09:25 3:19

Pasiūlė kaip efektyviau skirstyti valstybės finansuojamas studijų vietas

Kas penktas (23 proc.) aukštąjį išsilavinimą įgijęs asmuo dirba darbą, kuriam pakaktų profesinio arba vidurinio išsilavinimo. Trečdalis darbuotojų dirba darbą, kuris nėra susijęs su baigta studijų sritimi. Aukšta gyventojų gebėjimų vertikali ir horizontali neatitiktis signalizuoja apie nepakankamai efektyviai veikiančias sąsajas tarp švietimo, ekonomikos ir kitų sistemų. Nors tam tikro lygio disbalansas tarp gyventojų įgyjamų gebėjimų ir visuomenės bei darbo rinkos poreikių egzistuoja visuomet, visgi aukštos neatitikties problemos gali turėti neigiamų pasekmių šalies vystymuisi.

„Struktūriniame lygmenyje išliekančios aukštos neatitikties problemos gali būti siejamos su didesniu nedarbu ir mažesniu BVP augimu dėl pakankamai neišnaudojamo žmogiškojo kapitalo potencialo. Individualiame lygmenyje įgytų gebėjimų neišnaudojantys darbuotojai yra linkę į mažesnį pasitenkinimą vykdomomis funkcijomis ir darbu apskritai“, – nurodo Vyriausybės strateginės analizės centro Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovas Gintautas Jakštas.

G. Jakšto manymu, didesnis analitinės informacijos ir suinteresuotų šalių įtraukimas į valstybės finansuojamų studijų ir profesinio mokymo vietų planavimą leistų mažinti atotrūkį tarp gyventojų gebėjimų ir valstybės poreikių.

Sukūrė analitinę sistemą gebėjimų atitikties mažinimui

Siekiant spręsti gebėjimų neatitikties problemas Vyriausybės strateginės analizės centras (STRATA) įgyvendino Europos Sąjungos struktūrinės paramos projektą „Švietimo pasiūlos analizės ir vertinimo sistemos kūrimas bei diegimas“. Galutinis daugiau negu 3 metus vykdyto projekto rezultatas – viešosios politikos formuotojams ir įgyvendintojams skirta „Švietimo pasiūlos analizės, planavimo ir vertinimo metodika“.

Sprendimų priėmimas labiau pagrįstas ir atviras

Kertinis šios analitinės sistemos elementas – srautų ir išteklių modelis. Šis modelis yra skirtas naudoti švietimo pasiūlos politikos formavimo cikle – situacijos analizės ir vertinimo etapų metu.

Kuriant modelį buvo siekta didesnio duomenų panaudojimo, todėl modelyje naudojami iš administracinių registrų ir kitų informacinių sistemų gaunami duomenys. Jų analizė leidžia geriau įvertinti darbo rinkos pasiūlą ir paklausą, užimtumo situaciją bei migracijos įtaką darbo rinkai.

„Tikimės, kad projekto rezultatai ne tik prisidės prie didesnio viešosios politikos informuotumo įrodymais, tačiau ir leis kurti atviresnį bei labiau įtraukų procesą skirstant studijų ir profesinio mokymo krepšelius“, – nurodo G. Jakštas. Taip pat pastebima, kad norint pasiekti geresnį viešosios politikos sprendimų poveikio supratimą yra reikalinga vykdyti sisteminį sprendimų poveikio vertinimą prieš juos priimant (ex-ante vertinimas) bei sprendimų rezultatus (ex-post vertinimas).

Modelis išbandytas prognozuojant pedagogų ir medikų poreikį

Kuriant modelį buvo siekiama, kad jis būtų lankstus ir pritaikomas planuojant skirtingų sričių specialistų poreikį. Projekto metu modelio veikimas išbandytas atliekant pedagogų ir medikų poreikio tyrimus. Remiantys šių tyrimų duomenimis, pateiktos rekomendacijos šalies institucijoms dėl finansuojamų studijų vietų skaičiaus. Vien šiomis sritimis modelio taikymo galimybės neapsiriboja – jis gali būti naudojamas tikslingiau planuojant visą valstybės užsakymą studijų ir profesinio mokymo vietoms.

Šios metodikos tikslas – sukurti sistemą, kuria vadovaujantis sprendimai dėl valstybės finansuojamų vietų paskirstymo aukštosiose ir profesinėse mokyklose būtų priimami efektyviau bei atviriau. Siekiama objektyviau įvertinti švietimo pasiūlai įtaką darančius veiksnius, efektyviau panaudoti materialinius ir žmogiškuosius išteklius.

Metodikoje pristatoma analitinė sistema, kurios naudojimas atvertų galimybes platesniam įrodymų panaudojimui priimant sprendimus, susijusius su švietimo pasiūla. Sistemą sudaro trys dalys: srautų ir išteklių modelis, tyrimai švietimo pasiūlai analizuoti, planuoti ir vertinti bei rekomendacijos dėl metodikos taikymo.

Atlikti prognozavimo, stebėsenos ir tematiniai tyrimai

Įgyvendinant projektą STRATA atliko tyrimus, skirtus darbo rinkos pasiūlos ir paklausos prognozėms parengti, darbo rinkos ir gyventojų užimtumo būklės bei absolventų karjeros stebėsenai ir kitus tematinius tyrimus.

Šie tyrimai gali būti naudojami plėtojant išteklių ir srautų modelį ir yra: skirti modelį sudarančioms reikšmėms prognozuoti; hipotezėms apie modelį sudarančių kintamųjų ryšius tikrinti bei politikos priemonių veiksmingumui tikrinti ir politikos sprendimų alternatyvoms pagrįsti.

Atliktų tyrimų rezultatai apima vidutinės trukmės (4 m.) pedagogų poreikio prognozes bei prognozių scenarijus pagal pasirinktas prielaidas; medicinos srities specialistų poreikio prognozes iki 2028 m. bei prognozių scenarijus pagal pasirinktas prielaidas; mokinių ir studentų skaičiaus prognozes iki 2024 m.; įsiliejusių į darbo rinką mokinių ir studentų skaičiaus prognozes iki 2024 m.; absolventų integracijos darbo rinkoje duomenis (įsidarbinimo lygį, pajamas, profesijas ir kt.); pasirengimo studijoms, užimtų gyventojų padėties darbo rinkoje, migracijos srautų bei kitas tematines apžvalgas ir tyrimus.

Atliktų tyrimų rezultatai bei rekomendacijos buvo pristatomos LR Vyriausybės Nacionalinei žmogiškųjų išteklių komisijai, Švietimo, mokslo ir sporto, Sveikatos apsaugos, Ekonomikos ir finansų, Vidaus reikalų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoms ir kitoms valstybinėms įstaigoms, aukštosioms mokykloms, darbdavių, tėvų, besimokančiųjų asociacijoms ir kitoms suinteresuotoms šalims bei skelbiamos visuomenei.

Įgyvendinus projektą „Švietimo pasiūlos analizės ir vertinimo sistemos kūrimas bei diegimas“ Vyriausybės strateginės analizės centras toliau tęs veiklas siekiant didesnio įrodymų panaudojimo švietimo ir darbo rinkos politikų srityse. Šiuo metu STRATA įgyvendina projektą „Žmogiškųjų išteklių paklausos prognozavimo sistemos atnaujinimas ir funkcionalumo palaikymas“, kuriuo siekiama tobulinti vidutinės trukmės žmogiškųjų išteklių paklausos prognozavimo sistemą.


Šaltinis: STRATA