ltnews.lt

Lietuvos naujienos iš pirmų lūpų

2020:09:29 3:40

Tyrimas: prevencinių programų nauda – akivaizdi

​Lietuvos gyventojai pripažįsta ligų prevencijos programų, finansuojamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų, naudą ir gana aktyviai jomis naudojasi. Tą rodo naujausias šalies gyventojų informuotumo ir įsitraukimo į ligų prevencijos programas tyrimas, kurį atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“.
Net 8 iš 10 Lietuvos gyventojų (arba 85 proc.) yra girdėję apie ligonių kasų finansuojamas prevencines programas, pusė apklaustųjų kurioje nors iš jų yra dalyvavę.
prevencc.png
Šalies gyventojų informuotumo ir įsitraukimo į ligų prevencijos programas sociologinis tyrimas.
Geriausiai žinomos yra gimdos kaklelio (žino 66 proc. apklaustųjų) ir krūties (65 proc.) vėžio prevencinės programos. Po 61 proc. respondentų teigė girdėję apie priešinės liaukos (prostatos) vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų, 58 proc. – storosios žarnos vėžio prevencinę programą.
Apklaustųjų teigimu, pagrindinis informacijos apie ligų prevencijos programas šaltinis – šeimos gydytojas ar kitas sveikatos priežiūros specialistas poliklinikoje ar šeimos centre. 57 proc. apie programas teigė išgirdę iš žiniasklaidos, 47 proc. – draugų, šeimos narių. 76 proc. prisipažino žinantys, kur kreiptis norint gauti paslaugas pagal prevencines programas.
Apklausa parodė, kad gyventojai pakankamai noriai ir patys dalyvauja minėtose programose. 26 proc. respondenčių yra dalyvavusios gimdos kaklelio vėžio, 16 proc. apklaustųjų –  širdies ir kraujagyslių, 14 proc. – krūties vėžio, 11 proc. – priešinės liaukos (prostatos) vėžio, 10 proc. – storosios žarnos vėžio prevencinėje programoje. 76 proc. gavusių kvietimą pasitikrinti pagal kurią nors prevencinę programą pasinaudojo šiuo kvietimu. Du trečdaliai (66 proc.) pasitikrinusiųjų liko visiškai patenkinti suteiktų paslaugų kokybe, 34 proc. – labiau patenkinti.
Tyrimas atskleidė, kad 81 proc. apklaustųjų norėtų dalyvauti širdies ir kraujagyslių ligų programoje, 80 proc. – programose, skirtose ankstyvam vėžio (gimdos kaklelio, krūties, storosios žarnos ar prostatos) diagnozavimui. Dažniausios priežastys, kodėl gyventojai nesutiktų tirtis pagal minėtas programas, – poreikio nebuvimas, jautimasis sveiku, problemų neturėjimas.
Dauguma (79 proc.) apklaustųjų norėtų būti informuoti apie ligų prevencijos programas apsilankymo pas gydytoją metu, 40 proc. – pageidautų būti informuoti telefonu, 25 proc. – elektroniniu paštu, 24 proc. – SMS žinute. Įdomu, kad beveik pusė (47 proc.) tyrimo dalyvių savo sveikatą vertino teigiamai, o absoliuti dauguma (97 proc.) respondentų teigė, kad jaučiasi atsakingi už savo sveikatą.
Šis gyventojų nuomonės tyrimas buvo atliktas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) užsakymu liepos pabaigoje. Jį galima rasti čia.
VLK primena, kad šiuo metu Lietuvoje vykdomos 5 ligų prevencijos programos:
  • Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa skirta moterims nuo 25 iki 59 metų (imtinai). Pagal ją kartą per trejus metus atliekamas citologinio tepinėlio tyrimas;
  • Krūties vėžio prevencinė programa skirta moterims nuo 50 iki 69 metų (imtinai). Pagal programą kartą per dvejus metus atliekamas mamografinis tyrimas, leidžiantis tiksliai diagnozuoti vėžį ar ikivėžinius pakitimus;
  • Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa skirta vyrams nuo 50 iki 69 metų (imtinai) bei vyrams nuo 45 metų, kurių tėvai ar broliai yra sirgę prostatos vėžiu. Pakartotinio patikrinimo datą numatys šeimos gydytojas, įvertinęs prostatos specifinio antigeno (PSA) tyrimo rezultatus;
  • Širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa skirta vyrams nuo 40 iki 54 metų (imtinai) ir moterims nuo 50 iki 64 metų (imtinai). Iš PSDF biudžeto apmokamos programos paslaugos taikomos vieną kartą per metus. Šeimos gydytojas patikros metu nustato rizikos veiksnius ir sudaro individualius šių ligų prevencijos planus;
  • Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa skirta asmenims nuo 50 iki 74 metų (imtinai) amžiaus. Kartą per dvejus metus pacientui atliekamas slapto kraujavimo testas.

 

VLK atkreipia dėmesį, kad tikslinis amžius kiekvienoje prevencinėje programoje yra nustatytas dėl to, kad būtent to amžiaus žmonėms būtent ta liga pasireiškia dažniausiai. Atkreipiame dėmesį, kad prevencinių programų įgyvendinimo priemonės nustatomos vadovaujantis tarptautinėmis rekomendacijomis, įrodymais pagrįstos medicinos duomenimis.
Tačiau svarbu žinoti, kad jei žmogus nėra programoje numatyto amžiaus, bet turi nusiskundimų dėl savo sveikatos, jam taip pat reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją, kuris, įvertinęs sveikatos būklę, skirs tyrimus ar, prireikus, išrašys siuntimą konsultuotis pas gydytoją specialistą.
Kasmet ligų prevencijos programoms finansuoti iš PSDF skiriama vis daugiau lėšų. Pavyzdžiui, prieš 13 metų šiam tikslui buvo skirta 7,5 mln. eurų, 2018 m. – beveik 17,8 mln. eurų, 2019 m. – 19,7 mln. eurų, o 2020 m. – beveik 3 kartus daugiau arba 23,7 mln. eurų.
Visą informaciją apie prevencinių programų finansavimą, pagal jas pasitikrinti atvykstančius asmenis galima rasti čia.

Šaltinis: VLK