ltnews.lt

Lietuvos naujienos iš pirmų lūpų

2020:09:30 5:52

Archeologinių tyrimų procese nustatytos galimos korupcijos rizikos

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) įvertino galimas korupcijos rizikas Kultūros paveldo departamento (KPD) ir Kultūros ministerijos veikloje organizuojant archeologinių tyrimų kontrolę, recenzuojant archeologinių tyrimų ataskaitas bei Mokslinės archeologinės komisijos veiklos organizavimą. Nustatyta, kad itin retai vykdomi archeologinių tyrimų patikrinimai, archeologiniai tyrimai gali būti pasitelkiami kaip priemonė įteisinti naujas statybas saugomose teritorijose, o mokslinės archeologijos komisijos veikla kelia riziką viešųjų ir privačių interesų konfliktui.

Korupcijos rizikos analizės metu nustatyta, kad praktiškai atliekama labai maža dalis archeologinių tyrimų patikrinimų. 2018 metais buvo išduoti 573, o 2019 metais 572 leidimai atlikti archeologinius tyrimus – taigi per dvejus metus bendrai visoje Lietuvoje buvo išduoti 1 145 leidimai, iš kurių buvo patikrinti tik 8 atliekami archeologiniai tyrimai.

Taip pat teisės normų sisteminė analizė parodė, kad už kultūros paveldo apsaugos reikalavimų pažeidimus juridinių asmenų vadovai ar atstovai gali būti baudžiami vadovaujantis skirtingomis normomis ir skirtos skirtingos sankcijos. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas už pažeidimus numato baudą nuo 868 iki 11 584 eurų, o Administracinių nusižengimų kodeksas – nuo 300 iki 860 eurų.

STT atlikta analizė parodė, kad archeologiniai tyrimai gali būti pasitelkiami kaip priemonė įteisinti naujų statinių statybą saugomose teritorijose, kuriose statyba ribojama. Galiojantis teisinis reglamentavimas leidžia atkurti sodybas jau ištirtų archeologinių objektų – senovės gyvenviečių vietose. Archeologinių tyrimų ar istorinių pažymų autoriai iš užsakovų gali gauti finansinę naudą, todėl atrasti buvusią sodybą jiems gali būti palanku. Taip sukuriamos prielaidos galimam nesamų sodybviečių atsiradimui. Atlikus archeologinius tyrimus atrandamos neva ten esančios sodybos ir jos atstatomos, tačiau realiai tokiu būdu pastatomi gyvenamieji namai.

Korupcijos rizikos analizėje kaip pavyzdžiai pateikiami nekilnojamojo kultūros paveldo objektai Vilniaus senamiestyje, kai po atliktų archeologinių tyrimų nurodoma, kad tai yra rekonstrukcija ar atkūrimas, tačiau iš tikrųjų tai – daugiabučiai.

Atlikus korupcijos analizę pastebėta, kad Mokslinės archeologijos komisijos (MAK) veikla nepakankamai reglamentuota ir gali kelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą. MAK nariai rengia ir teikia archeologinių tyrimų projektus, pažymas, ataskaitas Mokslinei archeologinei komisijai (t. y. sau) patvirtinti bei rekomenduoja arba nerekomenduoja KPD jas priimti.

Komisijoje tiek buvę, tiek dalis esančių narių yra praktikuojantys ir tam leidimus turintys archeologai, aktyviai užsiimantys komerciniais archeologijos tyrimais visoje Lietuvoje. Tačiau tuo pačiu vertina savo ir savo konkurentų darbus, o tai antikorupciniu požiūriu ydinga situacija, sudaranti prielaidas valdyti konkurentus – yra atvejų, kai nepatvirtinamos ataskaitos, jos teikiamos pataisymams ir papildomam recenzavimui.

STT siūlo KPD, Kultūros ministerijai ir Aplinkos ministerijai iš esmės peržiūrėti ir keisti MAK sudarymo mechanizmą, svarstyti galimybę atsisakyti archeologų, vykdančių komercinius archeologinius tyrimus, įtraukimo į MAK sudėtį, nustatyti narių atsakomybės taikymo už neteisėtus sprendimus ir sprendimų priėmimo teisėtumo kontrolės procedūras bei mechanizmus. Nustatyti aiškią ginčų nagrinėjimo tvarką, subjektus bei terminus. Inicijuoti Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimus bei tobulinti ir keisti tokių statybų reglamentavimo nuostatas.

Su visa korupcijos rizikos analize susipažinti galite čia.


Šaltinis: STT