ltnews.lt

Lietuvos naujienos iš pirmų lūpų

2020:10:02 2:02

Pasaulinės žindymo savaitės tema – „Skatinkime žindymą, kad būtų sveikesnė planeta!“

Nuo 1990-ųjų kasmet rugpjūčio 1–7 dienomis minima Pasaulinė žindymo savaitė, kurios tikslas – saugoti, skatinti bei remti žindymą ir gerinti kūdikių sveikatą visame pasaulyje. Šių metų žindymo savaitės tema – „Skatinkime žindymą, kad būtų sveikesnė planeta!“ Didžiausias dėmesys skiriamas su kūdikių maitinimu susijusiu poveikiu aplinkai ir klimato pokyčiams bei būtinybe saugoti, skatinti ir remti žindymą siekiant geresnės planetos ir jos žmonių sveikatos.

 

 

Pasaulinės žindymo savaitės 2020 tikslai:

  • Informuoti žmones apie ryšį tarp žindymo ir aplinkos bei klimato pokyčių.
  • Žindymą laikyti vienu iš klimato išsaugojimo sprendimo būdų.
  • Stiprinti ryšius tarp asmenų ir organizacijų siekiant veiksmingiau skatinti žindymą.
  • Skatinti žindymą dėl planetos ir žmonijos sveikatos.

Planetos sveikatos sąvoka apibrėžta kaip „žmogaus civilizacijos sveikata ir natūralių sistemų būklė, nuo kurios ji priklauso“. Žmonių ir planetos glaudus ryšys reikalauja, kad rastume tvarius sprendimus, kurie būtų naudingi ir žmonijai, ir planetai. Tvarus vystymasis tenkina dabartinės kartos poreikius nepakenkiant ateities kartoms. Žindymas yra raktas į visų Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimą.

Klimato pokyčiai ir aplinkos tarša yra vieni iš svarbiausių iššūkių, su kuriais šiandien susiduria mūsų planeta. Dėl žmogaus veiklos susidarančių išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD), tokių kaip anglies dioksidas, azoto oksidas, metano dujos ir kt., planetos oro temperatūra padidėjo daugiau kaip 1℃. Tokia žmogaus veikla kaip neracionalus gamtos išteklių naudojimas, per didelis atliekų kiekis, gamtinio dirvožemio naikinimas ir pan. teršia aplinką per orą, vandenį, dirvožemį. Laikui bėgant žmogaus veiklos poveikis gamtai yra milžiniškas. Gamtinių išteklių eikvojimas ir naikinimas bei ŠESD išmetimas yra didžiausias per pastaruosius 800 000 metų. Maisto gamybos sistemos ir vartojimo įpročiai niokoja žemės ir vandens ekosistemas ir turi didelę įtaką klimato pokyčiams bei aplinkos taršai. Maisto pramonė sukuria maždaug 26 proc. viso ŠESD kiekio, be to, daro įtaką dirvožemio rūgštėjimui bei spartina vandens telkinių mineralizaciją. Kiekvienas mūsų žingsnis yra svarbus ir prisideda mažinant aplinkos taršą bei švelninant klimato kaitą.

Motinos pienas yra pirmasis maistas, kurio gauna kūdikis. Tačiau maždaug tik 40 proc. per metus gimusių kūdikių yra žindomi iki šešių mėnesių amžiaus ir tik 45 proc. kūdikių žindomi iki dvejų metų. Sveikatos priežiūros sistemoje, darbo vietose ar bendruomenėse motinoms dažnai trūksta paramos, kuri skatintų žindymą. Bendra motinos pieno pakaitalų rinkos vertė siekia 71 milijardą JAV dolerių ir ši rinka vis plečiasi, o jų pardavimai ypač auga mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse. Motinos pieno pakaitalų vartojimas vis plečiasi ir prisideda prie klimato kaitos spartėjimo. Pagrindinis daugelio motinos pieno pakaitalų ingredientų yra karvės pienas. Kaip žinia, gyvulininkystė ženkliai prisideda prie klimato kaitos – pieno ūkis išskiria didelius metano ir kitų ŠESD kiekius, pašarams naudojami pesticidai, ganykloms įrengti iškertami miškai. Be to, motinos pieno pakaitalų, kaip ir daugelio kitų maisto produktų, gamybos, pakavimo, paskirstymo ir paruošimo procesai reikalauja didelių energijos sąnaudų. Žindymas yra motinos pieno pakaitalų alternatyva , o tai yra svarbi tvarios mitybos dalis.

Nors per pastaruosius kelis dešimtmečius pasaulinėje sveikatos srityje padaryta daug pažangos, iššūkių vis tiek atsiranda: stichinės nelaimės, infekcinių ligų protrūkiai (pvz., COVID-19 pandemija), tinkamų sveikatos priežiūros sistemų trūkumas. Daugelis šalių susiduria su dviguba perteklinės ir nepakankamos mitybos našta. Dėl maisto nepritekliaus kenčia milijonai žmonių, ypač konfliktų ir stichinių nelaimių vietose. Mitybos ir maisto vartojimo įpročiai yra pagrindiniai šių problemų veiksniai. Žindymas krūtimi gali prisidėti prie trumpalaikės ir ilgalaikės sveikatos, geros mitybos ir aprūpinimu maistu įprastomis ir kritinėmis situacijomis. Žindymo apsauga, skatinimas ir palaikymas prieš ekstremalias situacijas, per jas ir po jų gali sukelti papildomų iššūkių, į kuriuos visi turime atkreipti dėmesį.

Žindymas krūtimi yra viena geriausių investicijų gelbėjant kūdikių gyvybes ir gerinant socialinę ir ekonominę plėtrą. Visuomenei būtina sukurti palankią aplinką optimaliam kūdikių ir mažų vaikų maitinimui. Vis dar reikia palaikyti žindymą kaip visuomenės sveikatos intervenciją, kuri gelbsti gyvybes ir užkerta kelią infekcijoms ir ligoms tarp visų gyventojų. Žindymo skatinimas ir palaikymas turi trumpalaikį ir ilgalaikį poveikį planetos sveikatai.

 

PSO ir UNICEF rekomendacijos, kaip optimaliai maitinti kūdikius ir mažus vaikus (IYCF):

  • Žindymą pradėti (inicijuoti) ne vėliau kaip 1 valandą nuo gimimo.
  • Išimtinio žindymo trukmė – 6 mėnesiai.
  • Tęsti žindymą iki 2 metų amžiaus ir ilgiau, nuo 6 mėnesių į mitybą įtraukiant tinkamus papildomus maisto produktus.

Šaltinis: Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras