ltnews.lt

Lietuvos naujienos iš pirmų lūpų

2020:08:15 8:11

Kranfieldo ir Kembridžo atstovus nustebino Lietuvoje vystomos idėjos

Ką daryti tyrėjui, turinčiam mokslo žinių ir idėją, kurią komercializavus būtų išspręsta globali problema arba sukurtas aukštos pridėtinės vertės produktas? „Pirmiausia – atsakyti į klausimą, ar entreprenerystė man?”, – teigia „Ideas to Innovation” (i2i) lektorė, Kranfieldo universiteto tyrėja Orsolya Ihasz.

Mokslo ir verslo bendradarbiavimas – neišvengiamas

Kranfieldo universiteto tyrėja Orsolya Ihasz su kolegomis entrepreneriu prof. Shai Vyakarnam ir Kembridžo universiteto mokslininke, entreprenere dr. Liisa Van Vliet liepos 15-17 d. vedė 3 dienų virtualius mokymus. Pirmą kartą Lietuvoje rengiamus intensyvius mokymus pagal Kembridžo universiteto ir Masačusetso technologijų instituto (MIT) ekspertų sukurtą programą „Ideas to Innovation“ (i2i) organizavo KTU, KEEN kartu su Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA). Jų tikslas – įkvėpti tyrėjus ir suteikti idėjos komercializavimui reikalingų žinių.

„Nesvarbu, ką nuspręsite – bendradarbiauti su verslu ar komercializuoti idėją patys – verslumo įgūdžiai, motyvacija ir mokėjimas atliepti galutinio vartotojo poreikius labai svarbūs“, – teigia Kranfieldo universiteto tyrėja, entreprenerė Orsolya Ihasz. Ji įsitikinusi, kad partnerysčių tarp skirtingų sektorių dėka sukuriami tvarūs ir vertingi sprendimai, o mokslo ir verslo bendradarbiavimas ieškant naujų galimybių verslui bei reaguojant į tokius iššūkius, kaip klimato pokyčiai, skurdas, nelygybė – neišvengiamas.

Tyrėjos Orsolya Ihasz minčiai pritaria ir viena mokymų fasilitatorių MITA – inovacijų vadybininkė Rasa Kulvietienė. Ji pastebi, kad verslo – mokslo bendradarbiavimo galimybių ieško vis daugiau įmonių ir mokslininkų: „džiugu matyti verslo atstovų ir jaunųjų tyrėjų, mokslininkų simbiozę, augantį abipusį pasitikėjimą. Patirties ir žinių pasidalinimas būtinas kuriant inovacijas“.

Mokymų metu apie savo verslo pradžios žingsnius dalyviams pasakojo vieni sėkmingiausių Lietuvos gyvybės mokslų startuolių – Dovydas Matuliauskas  iš ką tik 360.000 Eur investiciją pritraukusios, širdies echoskopavimą iš dalies automatizuoti leidžiančią programinę įrangą kuriančios įmonės „Ligence“, Juozas Nainys iš „Droplet Genomics“ bei dr. Jogundas Armaitis iš „Oxipit“.

Didelio fasilitatorių dėmesio sulaukė Oxfordo universiteto klinikinės psichologijos doktorantės Rūtos Buivydaitės psichinės sveikatos rinkai kuriama inovatyvi technologija, kuria siekiama užpildyti egzistuojančią pagalbos ir informacijos pacientui spragą. Rūtai ir kitiems potencialą turinčias idėjas vystantiems dalyviams, neabejotinai pravers mokymų staigmena tapusio Masačusetso technologijų instituto (MIT) profesoriaus Neal Hartman pranešimas, kurio metu jis pasidalino sėkmingo idėjos pristatymo investuotojams (angl. pitch) patarimais.

Idėjų išvystymo lygis skirtingas, bet dalyvių lūkesčiai panašūs

Orsolya Ihasz pastebi, kad Lietuvos inovatoriai linkę laukti tobulos idėjos, o i2i dalyvauja jas išvystę gerokai stipriau nei iki šiol jos vestų mokymų dalyviai. Virtualiuose mokymuose 11 dalyvių pristatė vystymui tinkamas idėjas, 7 – koncepcijas, 2 yra sukūrę maketus, o 3 dalyvių idėjos jau išvystytos iki prototipų. Inovatoriai į mokymus registravosi tikėdamiesi pasitikrinti turimas idėjas, įgyti verslumui reikalingų įgūdžių, motyvacijos ir gauti padrąsinimo tolimesniam vystymui. 90 % dalyvių į mokymus registravosi jau domėdamiesi galimybe įsteigti įmonę.

Pavyzdžiui, Harvardo medicinos mokyklos ir KTU doktorantūros studijų absolventė Solventa Krakauskaitė šiuo metu vysto žmogaus smegenų neuroprotekcijos kardiochirurgijoje technologijų sukūrimo koncepciją ir planuoja steigti įmonę. Dalyvauti mokymuose ją paskatino Lietuvos inovatorius prof. Arminas Ragauskas bei domėjimasis verslumo, kūrybingumo ir problemų sprendimo, sveikatos priežiūros inovacijų ir lyderystės temomis. Jos teigimu, ypač vertinga buvo informacija apie inovacijų diegimo principus tiesiogiai iš Kranfieldo, MIT ir Kembridžo universitetų instruktorių apie problemų identifikavimą, idėjų kūrimą, vartotojo naujoves, klientų poreikių supratimą. „i2i mokymų ekosistemos nauda – panelės įvairiapusiškumas: akademiniai lektoriai/profesoriai, verslininkai, investuotojai“.

Tuo tarpu LSMU doktorantūros studijas baigęs Justinas Mačiulaitis įmonę jau įkūręs. Kartu su universitetu jis vystys ir komercializuos naujus produktus pažangios terapijos vaistų srityje: „Valstybės pinigai yra skiriami mokslui, kuris turi sukurti produktus po to išlaikysiančius tą pačią valstybę. Šiuo keliu siekiame ir eiti. Mokslas, kuris neveda į komercializuotinus produktus, yra neperspektyvus“. Dalyvauti i2i jį paskatino noras pasitikrinti turimas su produktų komercializavimu susijusias žinias, išmokti naujų priemonių, kaip vertinti naujas technologijas ir jų būsimą potencialą rinkoje. „Tokie mokymai leidžia pažiūrėti į vystomus produktus kitu – verslumo kampu: įvertinti produkto kūrimo kaštus, išmokti surinkti superkomandą, optimizuoti gamybinius procesus, parengti pateikimo į rinką strategiją. Atlikęs savęs įvertinimo testus turėjau galimybę suprasti, kur galiu tobulėti, o kokių kompetencijų neturiu ir geriau ieškoti jomis komandą papildančių žmonių“, – teigia inovatorius.

Geras ženklas investuotojams 

Vienas iš „Ideas to Innovation“ (i2i) mokymų fasilitatorių, Lietuvos verslo angelų tinklo LitBAN valdybos narys Martynas Kadzeras teigia išgirdęs ne vieną idėją, kuri tikrai gali būti išvystyta iki verslo: „Iš 5-6 idėjų pristatymų idėjų bent 4 turi potencialą. Tai, kad idėjas teigiamai įvertina Kembridžo atstovai, o technologijų patentams gauti jau pateiktos paraiškos, man, kaip investuotojui, – labai geras ženklas”. Anot jo, dabar svarbiausia nepaleisti mokymų metu sukurtos i2i inovatorių bendruomenės narių, o jiems visokeriopai padėti.

Tyrėjus, po programos apsisprendusius vystyti ir komercializuoti savo idėją, dėl tolimesnio jos vystymo konsultuos atitinkamos srities MITA ir KTU ekspertai bei jų partneriai. Gyvybės mokslų srities atstovai bus pakviesti  į MITA organizuojamą „Life Science Start-up Master Class“ startuolių vystymo programą idėjos tobulinimui su įvairių sričių specialistais, o siekiant užtikrinti projekto tęstinumą, jei planų nepakoreguos antra pandemijos banga, lektorių ir fasilitatorių komanda planuoja su i2i dalyviais gyvai susitikti rudenį Kaune ir peržiūrėti po šių mokymų nueitą kelią.

Daugiausia dalyvių – iš KTU universiteto

Daugiausia dalyvių sulaukta iš Kauno technologijos (KTU) ir Vilniaus (VU) universitetų. Mokymuose taip pat dalyvavo inovatoriai iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU), ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto, Oksfordo universiteto, London School of Economics, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU), Vytauto Didžiojo universiteto (VDU), KU Verslo kolegijos, Vilniaus dailės akademijos (VDA) ir Lietuvos energetikos instituto.

KTU profesorės, KEEN vadovės dr. Astos Pundzienės teigimu, reikia pasidžiaugti, kad i2i renginys pritraukė ne tik jaunųjų tyrėjų iš Lietuvos, bet ir lietuvius, studijuojančius doktorantūros studijose kitų šalių universitetuose: „tai Lietuvos potencialas, kurį reikia aktyviai įtraukti į inovacijų kūrimą. Brandžių, moksliniais tyrimais, grįstų idėjų gausa rodo, kad reikia renginių, kurie padėtų vystyti inovacijas įvairiuose technologijų parengties lygiuose“.

Stinga ne idėjų, o verslumo įgūdžių

„Ideas to Innovation“ (i2i) mokymų organizatorius nustebino temų įvairovė: nuo produktų psichinės sveikatos rinkai iki pažangios terapijos vaistų platformos, nuo naujos kartos odos priežiūros priemonių iki naujų gamybos technologijų lazeriams.

Kaip jau buvo skelbta, konsultuodami inovatorius Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) ekspertai pastebi, kad Lietuvos mokslininkams ir tyrėjams nestinga idėjų, kurias komercializavus galima padėti spręsti opias visuomenės problemas, tačiau dažnai trūksta pristatymo įgūdžių bei verslo steigimo žingsnių išmanymo. Siekdama keisti šią situaciją, MITA įgyvendina projektą „Gyvybės mokslų industrijos plėtros skatinimas“: teikiamos konsultacijos, organizuojamos startuoliams skirtos „Startup Masterclass“ programos ir tiksliniai renginiai, padedama pritraukti finansavimą.

Idėjų populiariausių sričių trejetuke – sveikatos technologijos ir biotechnologijos, nauji gamybos procesai, medžiagos ir technologijos bei įtrauki ir kūrybinga visuomenė. MITA l.e.p. direktorius Gintas Kimtys džiaugiasi, kad „Gyvybės mokslų industrijos plėtros skatinimas“ projekto informacijos sklaida ir nuoseklus konsultantų darbas su gyvybės mokslų srities inovatoriais duoda puikių rezultatų: „Tai, kad net trečdalis antreprenerystės mokymų dalyvių atstovauja sparčiai augantį gyvybės mokslų sektorių, patvirtina, kad šioje industrijoje – daug aktyvių jaunųjų tyrėjų. Linkiu mokymų metu gautas žinias ir įgūdžius panaudoti kuriant sėkmingus startuolius. Jūsų vystomi mokslo sprendimai visuomenės poreikiams tenkinti svarbūs ne tik Lietuvos, bet ir tarptautiniu mastu, tad nesustokite – naudokitės visomis galimybėmis, kad turimas idėjas paverstumėte inovacijomis“.

„Startup Lithuania“ duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra daugiau nei 1000 startuolių, o gyvybės mokslų srities startuolių skaičius jau artėja prie 100.


Šaltinis: MITA