ltnews.lt

Lietuvos naujienos iš pirmų lūpų

2020:08:09 4:52

Lietuvos studentų sąjungos tyrimas: COVID-19 pandemija keitė baigiamuosius studentų darbus, trukdė atlikti praktiką

Lietuvos studentų sąjunga (LSS) gegužės – birželio mėnesiais atliko tyrimą, skirtą nustatyti COVID-19 pandemijos įtaką studijų organizavimui. Viso buvo apklausta 1120 Lietuvos aukštųjų mokyklų pirmos, antros bei vientisųjų studijų studentų. Tyrimas atskleidė, kad nors, remiantis studentų atsakymais, aukštosios mokyklos ganėtinai neblogai susitvarkė su paskaitų perkėlimu į nuotolinę erdvę, visgi nebuvo išvengta nesėkmių rengiant baigiamuosius darbus ir organizuojant privalomąją praktiką.

Dažniausiai pasitaikanti ir studentams labiausiai tinkama paskaitų forma – transliacijos

Studentų buvo klausiama, kaip, kai paskaitos aukštosios mokyklos patalpose buvo atšauktos, jos buvo organizuojamos toliau? Remiantis studentų atsakymais, dažniausiai paskaitos buvo transliuojamos internetu, naudojantis Zoom, Microsoft Teams ar kitomis platformomis. Du trečdaliai studentų teigė, kad dalis dėstytojų vietoje paskaitų atsiųsdavo medžiagą. Universitetuose beveik pusė studentų yra gavę paskaitos įrašą, kolegijose tai vyko rečiau.

Trys ketvirtadaliai studentų atsakė, kad dėstytojai dažniausiai paskaitos buvo transliuojamos tiesiogiai (77 proc. universitetuose, 72 proc. kolegijose) – du trečdaliai šią formą laiko geriausia iš pateiktų. Vos 3 proc. atvejų dažniausiai būdavo siunčiamas paskaitos įrašas, o šį atvejį geriausiu laiko penktadalis studentų. Galima daryti prielaidą, kad toks būdas yra patogus, nes studentai įrašą gali pažiūrėti jiems patogiu metu. Būdas, kai vietoje paskaitos atsiunčiama medžiaga, populiaresnis kolegijose (19 proc. universitetuose ir 27 proc. kolegijose), tačiau vos dešimtadalis apklaustų studentų šią formą laiko tinkamiausia.

Klausimų kelia seminarų organizavimas

Daugelis studentų nuotolinių paskaitų metu įgytais įgūdžiais yra patenkinti, tačiau trečdalis juos vertina nepatenkinamai. Pastebima ir tai, kad įvedus nuotolines studijas pusei studentų išaugo darbo krūvis, trečdaliui jis liko toks pat ir tik mažiau nei penktadaliui darbo krūvis sumažėjo.

Tuo tarpu seminarų organizavimu patenkinti ar greičiau patenkinti gerokai mažiau studentų. Anot LSS prezidento Eigirdo Sarkano, į akis krenta labai didelė neturinčių nuomonės šiuo klausimu studentų dalis: „Net 44 proc. kolegijų ir 21 proc. universitetų studentų neturi nuomonės apie seminarų organizavimą nuotoliniu būdu. Manau, jog tai leidžia daryti prielaidą, kad seminarai buvo organizuojami arba rečiau, arba bent dalis aukštųjų mokyklų jų apskritai atsisakė. Tai patvirtina ir kai kurių studentų atsakymai į atvirus klausimus, kur jų buvo paprašyta pasidalinti bendrai nuomonėmis bei savo asmenine patirtimi“.

Karantino įvesti apribojimai keitė daugelio studentų baigiamuosius darbus

Studentų buvo klausiama, ar karantino paskelbimas turės įtakos jų baigiamojo darbo kokybei bei ar dėl karantino įvestų apribojimų teko keisti baigiamojo darbo turinį – metodą, duomenų rinkimo būdą, temą ar pan.).

Net pusė studentų teigė, kad dėl karantino parengs prastesnį darbą, o kad parengs geresnį darbą manė tik trečdalis kolegijos ir 43 proc. universiteto studentų. Dėl karantino įvestų apribojimų, ketvirtadalis universitetų ir 43 proc. kolegijų studentų teko keisti savo baigiamojo darbo turinį. Nors daliai studentų šie pokyčiai buvo santykinai nežymūs, pavyzdžiui, vietoje planuoto gyvo interviu, jį teko atlikti nuotoliniu būdu, visgi dalis studentų dėl apribojimų negalėjo parengti tinkamo baigiamojo darbo.

Ypatingai nukentėjo menų studentai, negalėję repetuoti kartu su kitais bendramoksliais bei dėstytojais, medicinos studentai, darbą su pacientais keitę į literatūros analizę bei studentai, turėję atlikti ar pabaigti tyrimus laboratorijose. Nepaisant to, jog studentai pabaigė studijas, tačiau lieka atviras klausimas ar iš tiesų studentai pasiekė visus studijų programoje numatytus rezultatus ne tik formaliai, tačiau ir praktiškai, kadangi natūralu, jog laboratorinius darbus ar praktinius darbus pakeitus teoriniais užsiėmimais, studentai nepasiekia visų numatytų rezultatų ir tai gali turėti įtakos jų studijoms aukštesnėje pakopoje,“ – tyrimo rezultatus komentavo E. Sarkanas.

Baigiamojo darbo pateikimo terminas buvo pakeistas 37 proc. universitetų ir beveik pusei (48 proc.) kolegijų studentų. Panaši tendencija matoma ir su baigiamojo darbo gynimu.

Tuo tarpu studentų paklausus, ar aukštoji mokykla suteikė reikalingą pagalbą rengiant baigiamąjį darbą, atsakymai pakankamai tolygiai pasiskirstė tarp „taip“, „greičiau taip“ ir „greičiau ne“. Maždaug du trečdaliai studentų teigė esantys patenkinti ar greičiau patenkinti jiems suteikta pagalba.

Svarbu ir tai, kad trečdalis apklaustųjų studentų sutiko su teiginiu, kad visi ar beveik visi dėstytojai pakankamai gerai moka naudotis nuotolinio darbo technologijomis, o dar trečdalis – kad dauguma. Taigi, galima daryti išvadą, kad daugelio studentų dėstytojai yra pakankamai įgudę naudotis technologijomis. Kad tik dalis dėstytojų turi pakankamai techninių įgūdžių organizuoti nuotolinį darbą, mano maždaug ketvirtadalis studentų.

Karantinas sukliudė daugiau nei pusės studentų praktikas

COVID-19 pandemija ir karantinas bene didžiausią įtaką turėjo privalomai studentų praktikai – jos nepradėjo ketvirtis universitetų ir beveik pusė (45 proc.) kolegijų studentų, o 25 proc. universitetų ir 17 proc. kolegijų studentų dėl karantino turėjo nutraukti jau pradėtą praktiką. Viso pusė universitetų ir 62 proc. kolegijų studentų praktikos nepradėjo ar ją turėjo nutraukti.

Karantino laikotarpiu praktiką pradėjo ar tęsė maždaug trečdalis studentų. „Iš atvirų studentų atsakymų matyti, jog daugeliui jų dėl karantino praktika buvo nukelta į vasarą – liepos, rugpjūčio mėnesius, o daliai studentų praktika buvo pakeista rašto darbais. Sprendimas nukelti praktiką yra logiškas ir suprantamas, tačiau praktikos pakeitimas rašto darbais ar kitais užsiėmimais daliai studentų sukėlė didžiulį pagrįstą nepasitenkinimą. Pasitaikė ir tokių atvejų, jog studentai teigė nežinantys, kaip bus su praktika – laukia žinių, ar išvis nėra informuoti,“ – pastebi LSS vadovas.

Daugelis studentų grįžo gyventi pas tėvus, finansinė padėtis blogėjo

Tyrime buvo siekiama išsiaiškinti, kaip dėl karantino keitėsi studentų gyvenamoji vieta bei finansinė padėtis. Daugelis studentų, gyvenusių bendrabutyje ar kitur ne su šeimos nariais, grįžo gyventi pas tėvus – skaičius išaugo beveik dvigubai (nuo 31proc. iki 60 proc.).

Tuo tarpu ženkli dalis dirbusių studentų karantino metu nukentėjo – 9 proc. neteko darbo, 13 proc. laikinai prarado darbo vieną, o dar 14 proc. darbo vietą išlaikė, tačiau buvo sumažintas atlyginimas. 60 proc. dirbusių studentų išlaikė darbo vietą bei užmokestį.

Beveik pusės atsakiusiųjų studentų finansinė padėtis karantino metu pablogėjo – 15 proc. studentų teigia, kad karantino metu ženkliai pablogėjo jų finansinė padėtis, o 28 proc., kad šiek tiek. Panaši dalis (46 proc.) atsakė, kad jų finansinė padėtis nepasikeitė, o šiek tiek ar ženkliai pagerėjo vos 11 proc. studentų.

Anot E. Sarkano, apibendrinant tyrimo rezultatus, akivaizdu, kad pandemija turėjo įtakos ne tik studijų procesui, bet ir kitiems veiksniams – keitėsi studentų gyvenamoji vieta, finansinė padėtis: „Tyrimas atskleidė, kad be pokyčių studijų procese, studentai patyrė ir finansinių sunkumų. Iš vienos pusės tai yra gana natūralu, kadangi didelė dalis visuomenės tų sunkumų patyrė, tačiau iš kitos pusės, kai valstybė skolinosi ir dalino milijardus eurų įvairioms tikslinėms grupėms, visi studentai, išskyrus tuos, kurie turi tam tikrų socialinių iššūkių buvo palikti nuošalyje.

Be abejo, galima pasidžiaugti, kad Vyriausybė įsiklausė į LSS siūlymus didinti socialines stipendijas, plėsti gavėjų ratų bei atsieti šių stipendijų mokėjimą nuo akademinių rezultatų, tačiau šiuo atveju kalba eina apie šiek tiek daugiau negu 2000 studentų, kai Lietuvoje jų mokosi daugiau negu 110 tūkstančių. Taip pat verta prisiminti ir tai, jog dalis aukštųjų mokyklų nesutiko mažinti įmokų už studentų bendrabučius arba jas mažino tik nežymiai, nors studentai faktiškai, ką ir mūsų tyrimas rodo, per karantiną bendrabučiuose negyveno. Tiek dėl minėtos paramos studentams, tiek ir dėl kompensacijų už apgyvendinimą bendrabučiuose mes kreipėmės į Vyriausybę, tačiau reakcijos, deja, jokios nesulaukėme“.


Šaltinis: Lietuvos studentų sąjunga