ltnews.lt

Lietuvos naujienos iš pirmų lūpų

2020:08:06 9:29

Lietuvoje kuriama nauja mobilizacijos sistema ir nustatomos sąlygos greitai ir efektyviai valstybės gynybai

„Pirmą kartą nuo nepriklausomybės atkūrimo turime naujos kokybės ir sisteminį požiūrį į mobilizaciją ir karo padėtį, kur aiškiai įvardinti konkretūs sistemos dalyviai ir jų pasiskirstymas vaidmenimis“, – sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis birželio 30 d. Lietuvos Seimui pritarus Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos, Karo padėties ir kitų susijusių įstatymų pakeitimo projektams. Jie pradėti rengti prieš porą metų ir dar 2018 m. spalį buvo pateikti Seimui.

 

Naujaisiais įstatymais siekiama sukurti tokį mobilizacijos ir karo padėties metu taikytiną teisinį reglamentavimą, kuris apimtų visas mobilizacijos ir karo padėties metu svarbias valstybės ir visuomenės gyvenimo sritis, numatytų valstybės gynybai vadovaujančių valstybės pareigūnų aiškią kompetenciją ir sudarytų prielaidas greitai priimti svarbius sprendimus.

 

„Galiojantis Karo padėties įstatymas buvo patvirtintas prieš 20 metų. Per tą laiką Lietuva tapo Europos Sąjungos ir NATO nare, įvyko kiti geopolitinės situacijos pasikeitimai, kurių galiojantis įstatymas nebeatitinka. Atnaujinamas įstatymas – su krašto gynyba susijusios įstatyminės bazės peržiūros dalis“, – teigia krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.

 

Pasak ministro, 2000 m. patvirtintame Karo padėties įstatyme, kai kurie karo metu svarbūs klausimai buvo reglamentuojami tik fragmentiškai, nebuvo aiškiai apibrėžta valstybės gynybai vadovaujančių asmenų kompetencija, neaiškus ginkluotųjų pajėgų narių teisinis statusas, be to, kai kurios nuostatos neatitiko tarptautinės humanitarinės teisės ir ES teisės nuostatų. Dabartiniai pakeitimai nustato sąlygas greitai ir efektyviai valstybės gynybai.

 

Naujoje Karo padėties įstatymo redakcijoje detalizuojama valstybės gynybai vadovaujančių valstybės pareigūnų (Lietuvos Respublikos Prezidento, Ginkluotųjų pajėgų vado) kompetencija.

 

Naujasis Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymas padės sukurti mobilizacijos valdymo sistemą – kiekvienoje mobilizacinių užduočių turinčioje institucijoje pradės veikti mobilizacijos valdymo grupės, kurios koordinuos institucijos veiklą mobilizacijos metu, o veiksmų koordinavimą tarpinsituciniame lygmenyje atliks Valstybės mobilizacijos operacijų centras.

 

Taip pat šiuo įstatymu patikslinama civilių asmenų (LR piliečių) įtraukimo į civilinio mobilizacinio personalo rezervą sistema, t. y. į šį rezervą bus įrašomi tik tie asmenys, kurių atliekamas darbas institucijoje yra gyvybiškai svarbus ir dėl kurio nevykdymo ar netinkamo vykdymo sutriktų institucijos veikla. Dėl šios priežasties keičiama ir šių asmenų mokymų sistema, pirmiausia orientuojantis į vadovaujančias pareigas užimančių asmenų mokymą, taip pat tuos, kurie mobilizacijos metu bus atsakingi už veiksmų organizavimą, koordinavimą, kontrolę ir sprendimų priėmimą.

 

Priėmus šį įstatymą bus pradėta kurti ir valstybei reikalingų išteklių apskaitos sistema – valstybės mobilizacinių galimybių katalogas, kuriame bus susisteminta informacija apie turimus išteklius.

 

Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos bei Karo padėties įstatymuose numatomos specialios priemonės, būtinos gynybai ir visuomenės poreikių užtikrinimui, taip pat kitoms gyvybiškai svarbioms valstybės funkcijoms, kaip, pavyzdžiui: supaprastinamas valstybės kontroliuojamų ūkio subjektų įtraukimas vykdant svarbias užduotis; darbo/valstybės tarnybos santykių apribojimai; sąrašas ūkio subjektų, kurie privalo užtikrinti veiklos tęstinumą; ūkio subjektų valdymo perėmimas; supaprastintas valstybės/savivaldybės turto perdavimas kitoms institucijoms ir įstaigoms; valstybės sienų kontrolės atkūrimas; sveikatos priežiūros paslaugų koordinavimas; prekių ir paslaugų kainų reguliavimas ir kt.

 

„Su naujomis XXI a. kariavimo technologijomis laiko mobilizacijai gali ir nebūti – valstybė turėtų skelbti mobilizaciją kartu su karo padėtimi. Naujieji įstatymai padės užtikrinti mobilizacijos sistemos veikimą ir lankstumą greitai besikeičiančioje aplinkoje“, – pabrėžia ministras.

 

Numatoma, kad siūlomi pakeitimai, pritarus Seimui, įsigaliotų 2021 metų sausio 1 dieną.


Šaltinis: KAM