ltnews.lt

Lietuvos naujienos iš pirmų lūpų

2020:07:07 11:50

Kauno apylinkės teisme – tarpinstitucinis susitikimas, kurio metu aptarti šią savaitę įsigaliosiantys įstatymų pakeitimai

Kauno apylinkės teisme surengtas tarpinstitucinis susitikimas, kuriame dalyvavo Kauno dalyvavo Kauno apylinkės teismo pirmininkas A. Purvainis, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Meilutis, Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus pavaduotojas Remigijus Aniulis, Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus viršininkė Ramunė Samoilovienė bei viršininko pavaduotojas Giedrius Ramanauskas, Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktorius Ramūnas Šilobritas bei direktoriaus pavaduotojas Tomas Bartninkas, Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus pavaduotojas Arvydas Stankevičius, kartu su trečiojo sektoriaus resocializacijos skyriaus vyriausiąja specialiste Gilita Zailskaite, pastariesiems taip pat atstovavus Pusiaukelės namus.

Šio susitikimo tikslas – aptarti nuo šiandien, liepos 1-osios dienos, įsigaliosiančius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso ir bausmių vykdymo kodeksų bei Probacijos įstatymo pakeitimus dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos bei intensyvios priežiūros, kaip vienos iš laisvės apribojimo bausmės sąlygų, o taip pat ir bausmės vykdymo atidėjimo turinio, reglamentavimo ir taikymo klausimus.

Įsigaliojančių naujų įstatymo normų paskirtis – išplėsti su laisvės atėmimu nesusijusių baudžiamosios atsakomybės formų (bausmių, probacijos, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemonių) taikymą asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas ir optimizuoti baudžiamosios atsakomybės formų įgyvendinimą, kad nuteistųjų resocializacija būtų veiksminga ir mažintų jų nusikalstamų veikų recidyvą.

Teisėjas A. Meilutis susitikimo dalyviams pristatė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pakeitimus, kuriais praplečiamas intensyvios priežiūros taikymas. Skiriant laisvės apribojimo bausmę, ar atidedant arešto bausmės vykdymą jos atlikimas paprastai bus siejamas ir su intensyvios priežiūros taikymu nuteistajam, tai yra jo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, kartu paskirdamas ir kitus įpareigojimus arba draudimus. Probacijos vykdymo metu įstatymu bus leidžiama pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio ar auklėjamojo poveikio priemonėmis. Tuo atveju, jeigu nuteistasis vengs atlikti laisvės apribojimo bausmę, jam galės būti skiriama minėta intensyvi priežiūra, arba, esant numatytoms sąlygoms, ji galės būti pakeista arešto bausme.

Teismo atstovai taip pat pristatė ir bausmės vykdymo atidėjimo normų pakeitimus, kuriais teismui suteikiama teisė paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti nuo trijų mėnesių iki vienerių metų (o nepilnamečiam nuteistajam – nuo vieno mėnesio iki devynių mėnesių). Atidedant šios bausmės vykdymą nuteistajam skirtina intensyvi priežiūra, kartu su baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) įpareigojimais.

Taip pat aptarta ir minėto įstatymo nuostata, kuria asmenims, nuteistiems laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už neatsargius nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus įstatymo numatytus atvejus, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Šiuo atveju, įsiteisėjus nuosprendžiui, teismas privalės nustatyti nuo šešių mėnesių iki dviejų metų atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą, nuteistajam taip pat taikant intensyvią priežiūrą.

Susitikimo dalyviai išreiškė susirūpinimą dėl tinkamo šių įstatymų normų taikymo, tačiau Kauno apylinkės teismo pirmininkas A. Purvainis, atsakydamas į klausimus akcentavo, jog „privalu vengti įstatymo interpretacijų ir nepainioti intensyvios priežiūros, kaip laisvės apribojimo bausmės turinio ir intensyvios priežiūros, kaip probacijos sąlygos turinio, kas lemia ne tik šios priemonės paskyrimą, bet ir keitimą“.

Teismo atstovai taip pat pristatė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimus dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Įsigaliojus įstatymo pakeitimams, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai numatoma pareiga spręsti klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo asmenims, nuteistiems už neatsargius nusikaltimus, taip pat nepilnamečiams asmenims, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo, ką iki šiol sprendė apylinkių teismai.

Susitikime diskutuota ir apie vieną iš lygtinio paleidimo sąlygų – nuteistojo žemą nusikalstamo elgesio riziką arba padarytą „akivaizdžią pažangą“ mažinant šią riziką. Kauno apylinkės teismo pirmininko A. Purvainio teigimu „taikant lygtinį paleidimą, rengiama išvada turi būti kaip įmanoma labiau objektyvizuota, atsižvelgiant į vertinamuosius kriterijus, o ir kiekvienas atvejis privalo būti vertinamas individualiai“. Kaip pavyzdį pateikęs penkių balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimą Kauno apylinkės teismo pirmininkas pabrėžė, jog „esant mažai rizikai, toks sumažėjimas gali būti laikomas akivaizdžiu ir priešingai, esant vidutinei rizikai – penkių balų sumažėjimas, visumoje nėra didelis. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, ar bausmės vykdymo metu rizika nebuvo padidėjusi, o tokiu atveju vertinti ne pakartotinio vertinimo rezultatus, o bendrą asmens pakartotinio nusikalstamumo dinamiką“.

Teismo atstovai taip pat aptarė dokumentų parengimo lygtinio paleidimo bylose aspektus, pateikė praktinių patarimų, bei atsakė į kitus, diskusijos metu iškeltus, konstruktyviam tarpinstituciniam bendradarbiavimui svarbius, klausimus.


Šaltinis: Kauno apylinkės teismas