ltnews.lt

Lietuvos naujienos iš pirmų lūpų

2020:08:06 9:40

Ekonominės raidos scenarijus: tikimasi laipsniško Lietuvos ekonomikos atsigavimo

Naujausi statistiniai duomenys leidžia tikėtis, kad Lietuvos ekonomikos nuosmukio dėl COVID-19 pandemijos žemiausias taškas buvo pasiektas balandį, o antrąjį šių metų pusmetį, nebelikus ekonominės  veiklos  suvaržymų mūsų šalyje ir Europos Sąjungoje (ES), kuri yra pagrindinė užsienio prekybos partnerė, tikėtinas laipsniškas šalies ekonomikos atsigavimas. Tai numatoma Finansų ministerijos ekonominės raidos scenarijuje 2020-2023 metams.

„Nors ir stebime atsigavimo ženklus, tačiau dar nesitikime, kad 2021 metais pavyks atstatyti šiemet patirtus nuostolius, kuriuos sukėlė COVID-19 pandemija. Bendrasis vidaus produktas palyginamosiomis kainomis bus artimas 2019 metais pasiektam lygiui tik 2022 metais, o darbo rinka nebus visiškai atsigavusi visą vidutinį laikotarpį. Todėl dabar kritiškai svarbu veiksmingai taikyti ekonomikos atsigavimą ir augimą skatinančias priemones – racionaliai ir efektyviai investuoti mūsų valstybės ir Europos Sąjungos lėšas (ypač įgyvendinant Ateities ekonomikos DNR planą) tam, kad jomis finansuojami projektai kurtų ilgalaikes kokybiškas darbo vietas, suteiktų persikvalifikavimo galimybes bei atkurtų stabilią Lietuvos finansų padėtį“, – sakė finansų ministras Vilius Šapoka.

„Šios viruso krizės metu visi turėjome priimti sprendimus, negalėdami pasverti rizikų ir veikti, esant neapibrėžtumui (kiek laiko truks COVID-19 pandemija). Vinstono Čerčilio žodžiais tariant, krizes turėtume išnaudoti. Ši krizė lyg padidinamasis stiklas išryškino mūsų ekonomikos ir visuomenės silpnąsias vietas ir suteikė galimybių ieškoti naujų sprendimų. Lietuva yra vienas iš nedaugelio pavyzdžių, kai šalis labai anksti ir išties sėkmingai priėmė skaitmenizaciją. Lietuva – viena iš lyderiaujančių šalių Fintech plėtojimo srityje. Likite tame pačiame kelyje. Laikas ir kitoms Europos Sąjungos šalims pažvelgti į tai, kas vyksta tiek Lietuvoje, tiek kaimyninėse šalyse – tai nuostabu“, – teigė Werner Hoyer, Europos investicijų banko (EIB) Prezidentas.

Prieš skelbiant atnaujintą ekonominės raidos scenarijų, Finansų ministras Vilius Šapoka ir EIB Prezidentas Werner Hoyer aptarė bendrą ekonominę padėtį ES, galimas grėsmes ir optimizmo teikiančius ženklus.

Finansų ministerijos ekonominės raidos scenarijuje numatoma, kad šiemet Lietuvos ekonomika dėl su COVID-19 viruso krize susijusio šoko susitrauks 7 proc., o bendrasis vidaus produktas (BVP) 2021 metais augs 5,9 proc. (2019 metais jis siekė 3,9 proc.). Vėliau BVP vidutiniškai galėtų augti po 2,6 proc. per metus.

COVID-19 poveikis darbo rinkai

COVID-19 viruso pandemija ir ekonominės veiklos ribojimas neigiamai paveikė ir darbo rinką. Šiemet šalyje nedarbo lygis tikėtina išaugs iki 9,5 proc., o užimtų gyventojų skaičius sumažės 2,8 proc. Teigiamą poveikį darbo vietoms ir užimtumui turės Vyriausybės teikiamos subsidijos įmonėms už prastovas ir parama savarankiškai dirbantiesiems bei įmonių gebėjimas prisitaikyti vykdyti veiklą neįprastomis pandemijos sąlygomis. 2021 metais, atsigaunant ekonominiam aktyvumui ir išaugus darbo jėgos paklausai, nedarbo lygis sumažės iki 8,1 proc. (vėlesniais vidutinio laikotarpio metais mažės lėčiau ir vidutinio laikotarpio pabaigoje sudarys 6,6 proc.).

Darbo užmokestis – augimas sulėtės

Tikimasi, kad darbo užmokestis (DU) 2020 metais  labiausiai augs viešajame sektoriuje. Privačiajame sektoriuje daliai įmonių dėl pasiūlos ir paklausos sumažėjimo, skelbtų prastovų bei tuo pačiu metu laikinai Lietuvoje sumažėjusios darbo jėgos paklausos, atlyginimų augimas sulėtės. Tačiau darbo pajamų praradimą labiausiai pažeidžiamiems darbuotojams ribos Vyriausybės numatytos ekonomikos skatinimo priemonės, parama įmonėms, patyrusioms veiklos sutrikimus dėl COVID-19 viruso pandemijos, bei nuo šių metų pradžios padidinta minimali mėnesinė alga.

Numatoma, kad šiemet vidutinis mėnesinis bruto DU šalyje augs 1,8 proc., o 2021 metais augimo tempas sieks 3,3 proc. Vėlesniais vidutinio laikotarpio metais, mažėjant nedarbo lygiui ir stiprėjant darbo jėgos paklausai, DU augimo tempas šalyje palaipsniui spartės ir laikotarpio pabaigoje priartės prie 5 proc.

Prislopintas kainų augimas

Vidutinė metinė infliacija šalyje 2020 metais sumažės iki 0,7 proc. 2021 metais energijos prekių kainų mažėjimo nenumatoma, todėl infliacijos tempas paspartės iki 1,7 proc., o vidutinio laikotarpio pabaigoje – iki 2 proc.

Stiprūs rizikos veiksniai išlieka

Išorės aplinka vidutiniu laikotarpiu išliks nestabili, o pagrindinių Lietuvos užsienio prekybos partnerių ekonomikų atsigavimo perspektyvos trapios. Scenarijaus sudarymo metu COVID-19 viruso plėtra pasaulyje nebuvo suvaldyta, todėl egzistuoja rizika, kad jo protrūkių suvaldymui pasaulio valstybėms vėl gali tekti taikyti neigiamą įtaką ekonomikai darančias priemones. Neišnyko ir „kieto“ Brexit rizika, vidutiniu laikotarpiu galinti sukelti neigiamas ekonomines pasekmes tiek ES valstybių, tiek Lietuvos ekonomikoms. Išlieka rizika, jog gali kisti tarptautinės prekybos sąlygos. Jeigu šios rizikos realizuotųsi, šiemet BVP galėtų smukti 16,8 proc., o Lietuvos ekonomikos atsigavimas užtruktų ilgiau nei numatyta baziniame scenarijuje.

Ekonominės raidos scenarijaus pristatymą ir interviu su EIB Prezidentu W. Hoyer peržiūrėti galite čia.

Birželio mėnesio Lietuvos ekonomikos apžvalgą rasite čia.

Visą ekonominės raidos scenarijų rasite čia. 

Daugiau informacijos rasite čia.


Šaltinis: Finansų ministerija