ltnews.lt

Lietuvos naujienos iš pirmų lūpų

2020:05:26 11:58

LAT: įmonės bankroto administratorius neturi teisės reikšti ieškinio dėl lėšų priteisimo CK 6.930(1) straipsnio pagrindu

Išplėstinė septynių teisėjų kolegija sprendė dėl teisės normų, reglamentuojančių actio Pauliana sąlygas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.9301 straipsnio nuostatų taikymą, kai ieškinį dėl kreditorių teises pažeidžiančių reikalavimų įskaitymo sandorių nuginčijimo reiškia įmonės bankroto administratorius, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovė, atstovaujama bankroto administratorės, nurodė, kad trišaliu ir keturšaliu susitarimais su atsakovėmis buvo patvirtinti tarpusavio įsiskolinimų dydžiai. Ieškovė teigė, kad šiais susitarimais įvykdyti beveik 100 tūkst. Eur sumos įskaitymai pripažintini niekiniais ir negaliojančiais sandoriais, nes buvo pažeista CK 6.9301 straipsnyje nustatyta atsiskaitymų eiliškumo tvarka; sandoriai pripažintini negaliojančiais actio Pauliana pagrindu; dėl to, kad atsakovės neturėjo reikalavimo teisės, kuri buvo įgyvendinta įvykdant ginčijamus įskaitymus. Ieškovės vertinimu, kai buvo atliekami įskaitymai, ji neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditorių reikalavimams patenkinti.

Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies. Teismas pripažino negaliojančiais trišaliu susitarimu įvykdytą beveik 40 tūkst. Eur įskaitymą ir tam tikras keturšalio susitarimo nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas ankstesnį teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Kasaciniu skundu atsakovės prašė panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija šioje byloje pasisakė dėl itin svarbių įstatymo nuostatų taikymo, kai įmonės bankroto administratorius ginčija iki bankroto bylos iškėlimo sudarytą įskaitymo sandorį (CK 6.9301straipsnis), bei dėl trečiojo asmens sąžiningumo, kaip actio Pauliana sąlygos, kai bankroto administratorius ginčija iki bankroto bylos iškėlimo įmonės sudarytus sandorius.

Išplėstinė teisėjų kolegija nutarė šią bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Dėl CK 6.9301 straipsnio nuostatų taikymo, kai įmonės bankroto administratorius ginčija iki bankroto bylos iškėlimo sudarytą įskaitymo sandorį

Kasacinis teismas priminė, kad CK 6.9301 straipsnis nereglamentuoja nemokios įmonės atsiskaitymų su kreditoriais tvarkos ir nėra skirtas bankrutuojančios įmonės ar jos kreditorių teisėms ginti, todėl įmonės bankroto administratorius neturi teisės reikšti ieškinio dėl lėšų priteisimo šio straipsnio pagrindu. Tai reiškia, pirma, kad ieškovės (bankroto administratorės) ginčijami sandoriai negali būti pripažinti niekiniais CK 6.9301 straipsnio pagrindu; antra, bankroto administratorius negali remtis šiame straipsnyje nustatyto atsiskaitymų eiliškumo pažeidimu kaip kreditoriaus teisių pažeidimu CK 6.66 straipsnio taikymo tikslu, nes įmonei esant nemokiai neleistinas atsiskaitymas su jokios eilės kreditoriais, išskyrus būtinus sandorius, atsiskaitymas su aukštesnės eilės kreditoriumi actio Pauliana kontekste būtų traktuojamas lygiai taip pat – kaip neteisėtas pirmenybinis sandoris (sandoris, kuriuo skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui).

Išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad CK 6.9301 straipsnyje reglamentuojamas tik atsiskaitymų lėšomis – grynaisiais ir negrynaisiais pinigais – eiliškumas, todėl šio straipsnio nuostatos netaikomos priešpriešinių reikalavimų įskaitymo sandoriams.

Dėl trečiojo asmens sąžiningumo, kaip actio Pauliana sąlygos, aiškinimo ir taikymo, kai bankroto administratorius ginčija iki bankroto bylos iškėlimo įmonės sudarytus sandorius

Kasacinis teismas nurodė, kad nors būtinumas sudaryti actio Pauliana pagrindu ginčijamą sandorį vertinamas iš skolininko pozicijų, jis aktualus ir sprendžiant dėl trečiojo asmens sąžiningumo: viena vertus, skolininkui naudingas sandoris paneigia jo kontrahento nesąžiningumą; kita vertus, pripažinus ginčijamo sandorio privalomumą, kitos actio Pauliana sąlygos, tarp jų – ir su skolininku sandorį sudariusio trečiojo asmens (ne)sąžiningumas, netektų teisinės reikšmės, todėl jų vertinimas taptų neaktualus.

Išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, jog vienpusiškas – prioritetiškai ginant tik bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus – actio Pauliana instituto taikymas galėtų turėti neigiamų padarinių verslui, skatintų vengti komercinių ryšių su laikinų ekonominių sunkumų turinčiais ūkio subjektais. Actio Pauliana negali būti paneigiami remiantis vien tuo, kad ginčijamo sandorio šalys veikė pagal verslo logiką – siekė savo turtinių interesų patenkinimo; CK įtvirtintas reglamentavimas nustato verslo subjektų pareigą tam tikromis aplinkybėmis atsisakyti savo intereso patenkinimo, taip išvengiant sandorių nuginčijimo actio Pauliana pagrindu teisinių padarinių.

Spręsdamas dėl actio Pauliana pagrindu ginčijamo pirmenybinio sandorio šalių sąžiningumo, teismas turi vertinti ne tik tai, ar ginčijamas sandoris pažeidė kitų skolininko kreditorių interesus, bet ir tai, kokioje verslo aplinkoje veikė šalys, ar faktinės aplinkybės nesudarė būtinumo skolininkui sudaryti ginčijamą sandorį, kokius interesus patenkinti siekė sandorį sudaręs trečiasis asmuo, atsisakymo sudaryti sandorį galimą poveikį jam, kaip verslo subjektui, bei jo paties kreditorių interesams; galimos situacijos, kai kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio sudarymas būtų pateisinamas tuo pagrindu, kad jo nesudarymas lemtų analogiškas arba dar sunkesnes pasekmes trečiojo asmens ar jo kreditorių turtiniams interesams.

Kasacinis teismas akcentavo, jog ginčijamo sandorio šalių sąžiningumas turi būti vertinamas iš sandorio sudarymo metu buvusių pozicijų, t. y. pagal tai, ką numatė ar galėjo numatyti šalys pagal sandorio sudarymo metu buvusias aplinkybes, o ne pagal bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusias aplinkybes, be kita ko, skolininko bankroto situaciją. Be to, kai sandorį kreditorių interesais ginčija įmonės bankroto administratorius, aktualu išsiaiškinti buvusių įmonės valdymo organų poziciją dėl sandorio sudarymo paskatų.

Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad sutartinių įsipareigojimų pažeidimas (vėlavimas atsiskaityti, atlikti darbus, patiekti prekes ir pan.) yra gana dažnas reiškinys verslo praktikoje ir nėra būdingas tik nemokumo situacijoje esantiems ūkio subjektams. Išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad objektyvusis sąžiningumo kriterijus actio Pauliana bylose sprendžiant dėl trečiojo asmens sąžiningumo turi būti taikomas iš sandorio sudarymo metu buvusių pozicijų, atsižvelgiant į nagrinėjamo sandorio pobūdį, tame verslo sektoriuje egzistavusią sąžiningą dalykinę praktiką bei ginčijamo sandorio sudarymo metu buvusias aplinkybes.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinis teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams peržiūrėti. Kasacinio teismo pagrindinė paskirtis – užtikrinti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką valstybėje. Į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą atrenkamos tik sudėtingiausios ir reikšmingiausios teismų praktikai bylos. Remdamasis procesą reglamentuojančiais įstatymais, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus teisės taikymo aspektu.

Daugiau informacijos galite rasti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo interneto svetainėje http://www.lat.lt (bylos Nr. e3K-7-115-469/2020).


Šaltinis: LAT