ltnews.lt

Lietuvos naujienos iš pirmų lūpų

2020:05:25 5:19

Kaip Lietuva tapo viena iš FinTech industrijos lyderių pasaulyje

Per paskutinį dešimtmetį Lietuvos augimas inovacijų srityje yra didžiausias visoje Europoje – ES inovacijų švieslentės duomenimis jis siekia daugiau nei 20 procentų. Viena iš sparčiausiai Lietuvoje augančių ir sėkmingai konkuruojančių tarptautiniu mastu inovacijų sričių yra finansinių technologijų sektorius. Lietuva užima ketvirtą vietą pasaulyje tarptautiniame finansinių technologijų „Findexable“ reitinge, bei pirmauja Europos Sąjungoje pagal išduotų FinTech licencijų skaičių. Koks buvo šios industrijos kelias ir kas turėjo daugiausia įtakos tokiems pasiekimams?

FinTech pasiekimai

Apie FinTech industriją garsiau kalbėti pradėta tik prieš keletą metų, tačiau toks industrijos iškilimas nėra atsitiktinumas. Per trisdešimtmetį finansų sektorius Lietuvoje turėjo ne kartą prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos, suvaldyti rizikas ir sukurti naujas priemones. Tik atgavus nepriklausomybę reikėjo kurti nacionalinę pinigų sistemą, nes šalyje vis dar funkcionavo rubliai. 1990 m. buvo įvesti ir laikinieji pinigai, kuriuos kiek vėliau pakeitė litas. 1994 metų bankų sisteminė krizė – rimtas smūgis šalies ekonomikai bei finansams. Nuo 1997 metų šalyje kūrėsi pirmieji užsienio bankų padaliniai, o 2004 metais, Lietuvai įstojus į ES, Lietuvos bankas tapo Europos centrinių bankų sistemos nariu. Kiek vėliau, šalis išgyveno 2008-2009 m. finansinę krizę, o 2015 metais Lietuvos nacionalinę valiutą pakeitė euras. Tokie pokyčiai reikalauja ypatingo lankstumo ir darnaus tarpinstitucinio bendradarbiavimo. Būtent tai leido paversti Lietuvą FinTech centru, šiuo metu vienijančiu daugiau kaip 210 FinTech įmonių.

Proveržiu siekiant tapti vienu patraukliausių FinTech centrų pasaulyje galima laikyti 2016 metus, kuomet Finansų ministerija kartu su Lietuvos banku skyrė ypatingą dėmesį FinTech įmonių veiklos Lietuvoje skatinimui. Vienas iš pavyzdžių – Lietuvos banko suteikta galimybė FinTech įmonėms turėti prieigą prie SEPA (angl. Single Euro Payments Area) infrastruktūros per Lietuvos banko mokėjimo sistemą „CENTROlink“, kuri paleista praėjus nepilniems metams po euro įvedimo 2015 m. „CENTROlink“ suteikia galimybę finansų įstaigų klientams kredito mokėjimų, tiesioginio debeto ir momentinių mokėjimų paslaugas eurais atlikti itin greitai ir pigiai 24 val. per parą, visus metus. Taip pat, Lietuvos banko pagalba šalies finansų rinkos dalyviai turi priėjimą prie TARGET2 mokėjimo sistemos – pagrindinės Europos platformos didelės vertės mokėjimams apdoroti. Šią sistemą mokėjimams eurais naudoja daugiau kaip 1 tūkst. bankų, o kartu su bankų filialais ir skyriais TARGET2 suteikia galimybę pasiekti apie 52 tūkst. bankų visame pasaulyje. Pastarosios iniciatyvos sudaro itin palankias galimybes finansinių technologijų bendrovėms iš Lietuvos vykdyti veiklą visoje Europos Sąjungoje.

Lietuva FinTech pasaulyje plačiai žinoma dėl lanksčios bei pažangios reguliacinės aplinkos. Vienas iš tokių pavyzdžių – Lietuvos banko įdiegta bandomoji finansinių inovacijų „smėlio dėžė“ (angl. „regulatory sandbox“). Ši aplinka suteikia galimybę inovatyvių finansinių produktų ir verslo sprendimų kūrėjams išbandyti juos realioje aplinkoje, prižiūrint Lietuvos bankui. Lietuvoje taip pat veikia speciali „Newcomer“ programa skirta potencialiems rinkos dalyviams gauti Lietuvos Banko tiesiogines konsultacijas licencijavimo ir finansinių paslaugų teikimo Lietuvoje klausimais. Dar viena Lietuvos banko programa „LBChain“ suteikia galimybę įmonėms gauti konsultacijas reguliavimo ir technologijų klausimais, bei prieigą prie bandomosios-technologinės aplinkos. „LBChain“ yra pirmoji pasaulyje finansų rinkos reguliuotojo kuriama bandomoji technologinė platforma, pagrįsta blokų grandinės technologija. Lietuvos bankas yra atviras inovatyviems sprendimams elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų veikloje, bei skiria ypatingą dėmesį su tuo susijusių rizikų valdymui.

Prie Lietuvos lyderystės FinTech srityje taip pat prisideda sukurta palanki FinTech įmonėms infrastruktūra. Lietuva užima 1-ąją vietą Europoje pagal interneto prieinamumą, turi sparčiausią viešąjį belaidį ryšį pasaulyje. Be to, net 85 proc. jaunų specialistų kalba angliškai, ir kasmet parengiama daugiau kaip 2000 IT specialistų, kurių jau dabar šalyje yra beveik 40 tūkst. Lietuva turi geras sąlygas kurti ir plėtoti verslą šalyje – užima 11-ą vietą pasaulyje (Doing business 2020). Be to, Lietuvoje per 24 valandas galima atidaryti įmonę pasinaudojant e-parašu. Šalis nuo 2018 m. yra pilnateisė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) narė, kas leidžia diegti gerąsias pasaulines praktikas bei standartus.

Didelės pastangos atsiperka tik bendradarbiaujant

Pagal licencijuotų FinTech įmonių skaičių Lietuva jau yra lyderė Europos Sąjungoje – 2019 m. pabaigoje Lietuvos banko išduotų mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigų bei specializuotų bankų licencijų skaičius siekė 102, o iš viso Lietuvoje buvo užregistruotos 210 FinTech įmonės (2018 m. jų buvo 170). Dirbančiųjų šiame sektoriuje skaičius per metus padidėjo 31 proc. (nuo 2,6 tūkst. iki 3,4 tūkst.). Pasauliniame FinTech reitinge šalis užima 4-tą vietą pagal šalies patrauklumą FinTech įmonėms. Pasaulio finansų centrų indekse (GFCI) Vilnius užima 13 vietą pasaulyje, tarp FinTech miestų, pralenkdamas Los Andželą ir Čikagą.

Lietuvos verslo privalumus jau įvertino ne viena užsienio finansinių paslaugų kompanija. Šalyje įsikūrė tokios įmonės, kaip „Revolut“, „Google“ „NIUM“, RailsBank“, „Contis“ ir pan. Be to, Lietuvoje turime ne vieną sėkmingą lietuvišką startuolį, kaip „Paysera“, „FinBee“, „Bankera“, „TransferGo“, „Neo Finance“ ir pan.

Skaičiai rodo, kad šio sektoriaus sukuriama vertė atperka įdedamas pastangas. Yra apskaičiuota, kad Lietuvai FinTech sektoriaus sukuriama grynoji nauda per metus siekia daugiau nei 50 mln. eurų. Jei ir toliau šis sektorius sėkmingai augs ir bus tinkamai suvaldytos rizikos, dešimties metų laikotarpyje grynoji vertė sudarytų daugiau nei 660 mln. eurų.

„Džiaugiamės, kad Lietuva demonstruoja lyderystę FinTech srityje pasauliniu lygiu. FinTech sektoriaus plėtra pripažįstama kaip prioritetinė, tad svarbu ir toliau tęsti sklandų tarpinstitucinį bendradarbiavimą, kuris vyksta tarp tokių institucijų, kaip Lietuvos bankas, Finansų ministerija, Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Investuok Lietuvoje, Startup Lithuania ir MITA“, – sako Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) l.e.p. direktorius Gintas Kimtys.

Šis straipsnis yra parengtas pagal MITA iniciatyvą „FinTech LT“, jungiančią svarbiausius FinTech ekosistemos partnerius. Šios iniciatyvos tikslas – didinti finansinių technologijų inovacijų ir šioje srityje veikiančių įmonių skaičių Lietuvoje, informuoti verslą ir verslui imlią visuomenę apie finansinių technologijų inovacijų diegimo naudą, kurti Lietuvos kaip FinTech industrijos centro regione įvaizdį.


Šaltinis: MITA