/Ką liudija vaiko noras būti atskirtam nuo tėvų?

Ką liudija vaiko noras būti atskirtam nuo tėvų?

Vaiko teisių apsaugos specialistams tenkanti atsakomybė atstovauti vaiko interesus teisme – kasdienybė. Vieni sudėtingiausių sprendimų priimami teismo posėdžių metu, kuomet siekiama vaiką laikinai paimti iš šeimos. Šis siekis įgyvendinamas tik kruopščiai apsvarsčius visus „už” ir „prieš” argumentus. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai vaikas paimamas iš šeimos ne tik dėl šeimoje pastebėtų pavojaus signalų iš šalies, bet ir sulaukus paties nepilnamečio prašymo būti atskirtam nuo tėvų.

„Vaikų, išreiškiančių norą būti paimtiems iš šeimos, tendencija ryškėja tarp paauglių. Dažniausiai šeimoje vyraujantys nesutarimai, apleistumas ir nepriežiūra, tėvų piktnaudžiavimas psichotropinėmis medžiagomis paskatina vaikus atsiriboti nuo savo artimiausių žmonių, ieškoti saugesnės aplinkos. Tokių atvejų per metus mūsų skyriaus darbo praktikoje pasitaiko iki dešimties“, – sako Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistas Valdemaras Ivankevičius.

Pasak jo, prieš kurį laiką vieno teismo posėdžio metu buvo priimtas teismo sprendimas dėl jaunuolio galimybės gyventi ne su tėvais, o laikinojoje globoje. V. Ivankevičius teigė, jog teismo sprendimas buvo priimtas teismo psichologui išklausius vaiko nuomonę ir specialistams įvertinus situaciją šeimoje.

Anot specialisto, minint pastarosios šeimos atvejį, abu vaiko tėvai neturėjo galimybių tinkamai rūpintis savo atžala dėl savo prastos psichinės sveikatos būklės bei tėvystės ir socialinių įgūdžių stokos. Tėvų naudotas fizinis ir psichologinis smurtas, aplaidus požiūris ir menkos pastangos dėl vaiko poreikių patenkinimo, netinkami auklėjimo metodai, asmeninių problemų nepripažinimas, nenoras keistis patiems ir keisti savo aplinką teigiama linkme – visa tai privertė vaiką šauktis vaiko teisių apsaugos specialistų pagalbos ir laikinai pagyventi be tėvų.

„Vaiko noras būti paimtam iš šeimos buvo paremtas praeities ir dabarties skauduliais bei ateities tikslais. Berniukas nori pabaigti mokyklą, svajoja mokytis universitete, įgyti specialybę. Šiuo metu jis laikinai gyvena vaikų dienos centre, o teigiami pokyčiai akivaizdūs – padidėjo jo pažangumas mokykloje, pagerėjo jo psichologinė ir emocinė būsena, vaikas suprato, kad galima gyventi ramiai, saugiai, be baimės, jaučiant kitų žmonių rūpestį ir globą, – sakė V. Ivankevičius.

Pasak specialisto, kol vaikas gyvena atskirai, tėvams taip pat yra teikiama visokeriopa psichosocialinė pagalba.

Vaiko teisių apsaugos specialistams gavus teismo leidimą paimti vaiką iš šeimos, yra inicijuojama vaiko laikinoji globa, kuria rūpinasi savivaldybės. Laikinosios globos tikslas – grąžinti vaiką į biologinę šeimą. V. Ivankevičiaus teigimu, jo darbo praktikoje buvęs ne vienas atvejis, kai laikinas vaiko ir jo tėvų išsiskyrimas, tėvams bendradarbiaujant su specialistais ir priimant jų teikiamą pagalbą, atneša teigiamų pokyčių, po kurių vaikas gali sėkmingai sugrįžti į šeimą.

Psichologė: prasta situacija šeimoje priverčia ieškoti psichologinės ir emocinės pagalbos

Pasak Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus mobiliosios komandos psichologės Brigitos Ražinskaitės, kai vaikas išreiškia norą būti paimtas iš šeimos, iškyla klausimas, ką vaikas turi išgyventi ar patirti, kad priimtų tokį svarbų jo gyvenime sprendimą.

„Dažnoje situacijoje išryškėja nepalankūs vaiko artimosios aplinkos veiksniai (tėvai neturi galimybių tinkamai rūpintis savo atžala dėl savo psichinės sveikatos būklės ar tėvystės bei socialinių įgūdžių stokos), pasireiškia vaiką žalojantis artimųjų elgesys (vaikas patiria fizinį ir psichologinį smurtą, aplaidų tėvų požiūrį ir jų menkas pastangas dėl asmeninių vaiko poreikių patenkinimo) – tai neigiamai paveikia visas vaiko raidos sritis: fizinę, emocinę, socialinę, pažintinę ir elgesio. Ne tik teorija, bet ir asmeninė psichologo praktika parodo, kad kuo prastesnė situacija šeimoje, tuo daugiau vaikams reikia emocinės pagalbos, – teigia psichologė B. Ražinskaitė.

Pasak jos, nemotyvuoti tėvai, kurie nepripažįsta asmeninių problemų, nenori keistis patys ir nesiryžta keisti savo aplinkos teigiama linkme, nesuteikia vaikui vilčių, kad augti savo biologinėje šeimoje jam gali būti geriausia. Dėl šių priežasčių, laikui bėgant, vaiko skauduliai tėvams tik auga ir verčia priimti sudėtingus sprendimus.

„Natūralu, kai vaikas patenka į palankią aplinką, kurioje parodoma pagarba jo poreikiams, jausmams, mintims – jis išsyk pasijaučia geriau. Jam skiriamas pozityvus dėmesys ir reikalinga pagalba padeda vystytis jo intelektiniams gebėjimams, mąstymui, suvokimui, kalbai, atminčiai, vaizduotei, bendravimo ir bendradarbiavimo, emocijų valdymo kompetencijoms, savivokai, pasitikėjimui savimi, adekvačiam savęs vertinimui ir kt.“, – vardija psichologė.

B. Ražinskaitės teigimu, svarbu, kad sudėtingų sprendimų metu, kai vaiko gyvenimas kardinaliai keičiasi, jis neliktų be aplinkinių paramos. Jeigu šalia tokio vaiko nėra artimųjų, kurie galėtų pasirūpinti jo poreikiais ir saugumu, atidesnį dėmesį ir pagalbą turėtų skirti specialistai. Jie yra reikalingi ne tik vaikui, bet ir problemas sprendžiantiems jo tėvams.


Šaltinis: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba