/Vokiečių mažasis špicas – linksmas ir ištikimas mažasis draugas

Vokiečių mažasis špicas – linksmas ir ištikimas mažasis draugas

Špicai – labai sena šunų veislė, vokiečių literatūroje minima dar XV amžiuje. Ši šunų veislė išpopuliarėjo XVIII amžiuje, kuomet Anglijos karalienė Viktorija kelionės metu į Italiją pamatė špicą Marco. Karalienė įsimylėjo šią šunų veislę, nusipirko keletą šuniukų ir parsivežė į Londoną. XX amžiuje mažųjų vokiečių špicų kiekis Anglijos šunų parodose buvo bene didžiausias.

Manoma, jog Viduramžiais špicai buvo jūrininkų pagalbininkai: gaudydavo laive žiurkes, sargaudavo, pirmieji pranešdavo apie pavojų.

Ši veislė priskiriama prie 5 FCI grupės, 4 sekcijos. Europiniai špicai protingi, žaismingi, prieraišūs – jie pavergė daugelio šunų mylėtojų širdis. Špicai yra budrūs, pasižymi sargumu, todėl mėgsta paloti. Tačiau tai šunys, kurie greitai mokosi, yra imlūs, nuovokūs, gana lengvai dresuojami. Špicai myli visus šeimos narius ir siekia būti dėmesio centre, save laiko pilnaverčiu šeimos nariu ir atkakliai stengiasi dalyvauti visose šeimos veiklose. Be to, špicai yra tie šunys, su kuriais dažnai laimima šunų parodose.

Šiuo metu ši veislė Lietuvoje sparčiai populiarėja ir sulaukia vis didesnio susidomėjimo.

CHARAKTERIS

Vokiečių mažasis špicas yra neagresyvaus būdo, ypatingai savimi pasitikintis šuo. Jų didžiausias siekis – būti geriausiu draugu su visais. Šios veislės atstovai idealiai tinka šeimoms su vaikais. Šauniai sutaria su kitais gyvūnais namuose ar sutiktais gatvėje. Mėgstantis žaisti ir būti kompanijos siela, šis mažasis nenuorama užkariaus bet kurią širdį. Stengiasi nuolat būti dėmesio centre, dalyvauti visuose šeimos reikaluose, ištikimai tarnauja savo šeimininkui ir noriai mokosi.

Vokiečių mažasis špicas jaučiasi atsakingu už savo šeimininko saugumą, jis nuolat jaučia pareigą perspėti apie ateinantį pavojų ar gresiančius nemalonumus. Tai jis puikiai sugeba išreikšdamas garsiu lojimu. Kad lojimas netaptų įkyriu įpročiu, geriausia jau nuo mažų dienų špicą dresuoti ir auklėti. Šios veislės atstovai yra labai protingi, todėl lengvai dresuojami. Greitai perpranta šeimininko reikalavimus, o išmoktas komandas sąžiningai vykdo.

Nors iš išvaizdos šie maži pūkuoti kamuoliukai neatrodo kaip sarginiai šunys, tačiau kilus pavojui, pasireiškia drąsa ir ryžtas. Vokiečių mažasis špicas visais įmanomais būdais saugo ir palaiko savo šeimininką. Vienas iš įdomesnių šios veislės charakterio išskirtinumų – nemėgsta nusileisti dideliems šunims, svetimą gali agresyviai ir triukšmingai pulti.

IŠVAIZDA

Mažųjų vokiečių špicų ūgis ties ketera yra nuo 24 cm iki 30 cm, svoris nuo 3 kg iki 5 kg, kadangi špico kailis turi pavilnę, ją reikia reguliariai prižiūrėti. Šukuoti rekomenduojama du kartus per savaitę, o maudyti – kas mėnesį arba pagal poreikį, kad šuniuko oda bei kailis visada būtų sveiki ir gražūs. Iš pirmo žvilgsnio šis mažas padarėlis lyg su lapės galva, žvelgia įspūdingomis akimis. Stačios nedidelės smailėjančios ausys ir tiesi pūkuota uodega paguldyta ant nugaros, suteikia špicui išskirtinę ir aristokratišką išvaizdą.

Mažieji špicai gali būti juodos, rausvos, kreminės, baltos, rausvai oranžinės, juodos su įrūdžiu bei pilkos spalvos.

Tvirta, žvali laikysena ir tiesi, būtinai gulinti ant nugaros pūkuota uodega špicui priduoda grakštumo. Stačios ausys ir besišypsantis snukutis parodo, kokios geros nuotaikos šis keturkojis būna nuolat.


Šaltinis: www.tavogyvunas.lt