/2019-ųjų VRM darbai: iššūkiai ir pokyčiai

2019-ųjų VRM darbai: iššūkiai ir pokyčiai

2019-ieji vidaus reikalų sistemai buvo gausūs svarbių pokyčių ir nuveiktų darbų metai. Vienas reikšmingiausių darbų – Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo nauja redakcija ir pateiktas Lietuvos Respublikos Seimui svarstyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo projektas. Taip pat sėkmingai įvykdyta Migracijos departamento pertvarka. Priimti kiti visuomenei ir valstybės tarnybai aktualūs sprendimai.

Daugiau galimybių ir atsakomybės savivaldai

2019 m. vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė Seimui pateikė svarstyti naująjį Regioninės plėtros įstatymo projektą, kuris šalies regionams suteiks daugiau įgaliojimų ir kompetencijų, o regionų plėtros taryboms – teisinį statusą. Anot ministrės, šiuo metu regionų tarybos neturi teisinio statuso, todėl jų veikla taip pat yra ribota.

,,Šis įstatymo projektas – tai kokybinis šuolis formuojant šalies regioninę politiką. Savivaldybės bus skatinamos ne įsisavinti Europos Sąjungos skiriamas lėšas, o jas racionaliai ir efektyviai panaudoti kiekvieno regiono strateginiams tikslams ir vietos gyventojų poreikiams. Priėmus įstatymą savivaldybėms bus suteiktos didesnės galimybės bendradarbiauti, plėtoti bendrus regionų projektus ir prisiimti realią atsakomybę už regiono plėtrą“, – teigia vidaus reikalų ministrė R. Tamašunienė.

Naujajame įstatymo projekte numatoma kurti ir valstybinių bei privačių ekspertinių organizacijų kompetencijų tinklą. Toks kompetencijų tinklas padės regionų plėtros taryboms rengti ir įgyvendinti regionų plėtros planus, planuoti regionų investicijas.

Taip pat šiuo metu Seime svarstomas ministerijos pateiktas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo projektas, kuriuo tikimasi paskatinti gyventojų įsitraukimą į sprendimų priėmimą ir dalyvavimą vietos savivaldos gyvenime.

Įvykdyta reikšminga Migracijos departamento pertvarka. Pradėjo veikti MIGRIS paslaugų užsieniečiams platforma

Nuo 2019 m. liepos 1 d. įvykus migracijos sistemos pertvarkai, Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos tapo pagrindine migracijos paslaugas teikiančia įstaiga Lietuvoje (parėmė likusias funkcijas iš policijos), o nuo spalio vidurio pradėjo veikti ir suskaitmeninta užsieniečių aptarnavimo platforma MIGRIS.

„Svarbu tai, kad dabar klientai aptarnaujami greičiau, patogiau, sutaupyta pinigų, radus sinergiją tarp anksčiau skirtingų institucijų vykdytos veiklos. Taip pat radome vidinių resursų 63 procentais padidinti užsieniečių aptarnavimo langelių skaičių, suvaldėme fiktyvias rezervacijas ir įdiegėme vizitų rezervacijos kontrolės mechanizmus. Po reformos padidėjo ir bendras klientų aptarnavimo langelių skaičius, šiuo metu visoje Lietuvoje jų yra 219“, – sakė vidaus reikalų ministrė R. Tamašunienė.

Siekiant užtikrinti kokybišką gyventojų aptarnavimą ir informacijos prieinamumą migracijos klausimais, departamente vykdomas Gerosios užsienio praktikos pritaikymo programos „Kurk Lietuvai“ projektas „Pasiūlymų dėl klientų aptarnavimo kokybės standarto diegimo rengimas“. Artimiausiu metu interneto svetainėje www.migracija.lt bus paskelbtas ir klientų dažniausiai užduodamų klausimų sąvadas, kuris, tikimasi, labai prisidės prie informacijos prieinamumo migracijos klausimais.

Pradėtos rengti centralizuotos atrankos į valstybės tarnybą

2019 m. pagrindiniai Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iššūkiai buvo susiję su centralizuotos valstybės tarnautojų konkursų ir atrankų sistemos organizavimu ir įgyvendinimu. Įvertinus respondentų pasitenkinimą organizuotais konkursais ir atrankomis, nustatyta, kad 70 proc. apklaustųjų yra patenkinti konkursų ir atrankų organizavimu.

Siekiant pritraukti kuo daugiau pretendentų į šiuos konkursus ir atrankas, pamažu pradėtos taikyti skaitmeninės komunikacijos technologijos (vaizdo pokalbiai). Tai suteikė galimybę pretendentams dalyvauti valstybės tarnybos konkursuose ir atrankose nuotoliniu būdu – pasitelkiant telekomunikacijų galinius įrenginius. Tai ypač svarbu pretendentams, kurių gyvenamoji vieta yra ne tame mieste, kuriame vyksta konkursai ir atrankos. Šis naujoviškas būdas ir toliau bus plėtojamas ir tobulinamas įtraukiant vis daugiau savivaldybių ir įstaigų.

Svarbiausi įvykiai tarptautinio bendradarbiavimo srityje

2019 m. liepos mėn. Lietuva ir Latvija pasirašė susitarimą dėl bendros valstybės sienos priežiūros bei sienos įgaliotinių veiklos. Dokumento pasirašymas tiek Lietuvai, tiek Latvijai yra svarbi teisinė prielaida bendrai prižiūrėti savo valstybių sieną, bendromis jėgomis spręsti kylančius iššūkius ir juos skleisti, taip pat plėtoti sienos apsaugos tarnybų ir vidaus reikalų ministerijų bendradarbiavimą.

2019 m. sausi omėn. buvo pasirašytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Vietnamo Socialistinės Respublikos Vyriausybės susitarimas dėl piliečių grąžinimo (toliau – Readmisijos susitarimas). Readmisijos susitarimu, kurį ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas, siekiama veiksmingiau kovoti su neteisėta migracija. Kaip ir dauguma kitų neteisėtų migrantų, Vietnamo piliečiai renkasi Lietuvą kaip tranzito valstybę, vykdami į tikslo valstybes (pvz., Lenkiją, Vokietiją ir kt.). Šis susitarimas itin svarbus, siekiant nustatyti Vietnamo piliečių tapatybę ir palengvinti jų asmens dokumentų išdavimą, taip pat užtikrinti greitesnį procedūrų vykdymą.

Šiuo metu ministerija dalyvauja ne viename Dvynių projekte, kurių metu perduodama įgyta patirtis kitoms šalims. Su Serbija dalijamasi aktualiais Šengeno veiksmų plano parengimo klausimais, o Sakartvelui perduodama valstybės tarnybos patirtis.

Taip pat paminėtina, kad 2019 m. buvo priimtas ir įsigaliojo Europos sienos ir pakrančių apsaugos reglamentas, kuriuo stiprinami Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros (FRONTEX) pajėgumai personalo ir techninės įrangos srityse. Naujuoju reglamentu į Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų sistemą bus integruota Europos sienų stebėjimo sistema (EUROSUR), siekiant pagerinti agentūros veikimą.

Taip pat ES Taryba priėmė sprendimą iš dalies pakeisti ES civilinės saugos mechanizmą. Šie pakeitimai leis sukurti papildomą išteklių telkinį „rescEU“, kad būtų galima teikti pagalbą tais atvejais, kai bendrų esamų pajėgumų nepakanka. „rescEU“ apims visų pirma miškų gaisrų gesinimo iš oro pajėgumus, taip pat išteklius, kuriais reaguojama į skubiosios medicininės pagalbos poreikius ir į cheminius, biologinius, radiologinius ir branduolinius incidentus. Sprendimu taip pat bus sustiprintas esamas savanoriškas nacionalinių pajėgumų telkinys.

Svarbūs VRM reguliavimo srities įstatymai

2019 m. Vyriausybė pritarė Vidaus reikalų ministerijos pateiktam Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo pakeitimo projektui, kuris labai prisidės prie sezoninių eilių suvaldymo, piliečiams vasarą masiškai keičiantis pasus – atsiras galimybė užsisakyti paso pristatymą į namus, senjorų asmens dokumentai galios ilgesnį laiką, pateikiant dokumentus dėl asmens tapatybės kortelės ar paso išdavimo ar keitimo vaikui iki dvejų metų, vaikui dalyvauti nebus būtina.

2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymas, kurio tikslas – sudaryti teisines prielaidas pareigūnams taikyti nacionalinės kolektyvinės sutarties nuostatas, įgyvendinti 2020 m. nacionalinę kolektyvinę sutartį ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo rekomendacijas dėl tarnybinės atsakomybės teisinio reguliavimo tobulinimo. Šiuo įstatymu įtvirtintas nacionalinės kolektyvinės sutarties apibrėžimas; vidutiniškai 0,5 padidinti minimalūs pareigūnų pareiginės algos koeficientai (žemesnes pareigas einantiems pareigūnams didinama daugiau, aukštesnes – mažiau); nustatomos pareigūno, traukiamo tarnybinėn atsakomybėn, teisės tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros metu.

Nuo 2020 m. sausio 10 d. įsigalioja Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pakeitimai – bus griežtinamos kovos su pinigų plovimu taisyklės ir užtikrinamas didesnis skaidrumas. Įstatymo nustatyti reikalavimai bus taikomi išplėstai subjektų grupei: virtualiųjų valiutų keityklų operatoriams; depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriams; pirminį virtualiosios valiutos pasiūlymą (ICO) vykdantiems asmenims, kai jie atlieka vienkartines ar kelias tarpusavyje susijusias pinigines operacijas ar operacijas virtualiąja valiuta ar sudarydami sandorius, kurių suma lygi ar viršija 3 tūkst. eurų ar ją atitinkančią sumą virtualiąja valiuta. Pakeitimai taip pat padės užtikrinti, kad efektyviai veiktų pranešimo apie įtartinas pinigines operacijas kompetentingoms institucijoms procesai.

Nuo 2020 sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimai. Prieglobsčio prašytojai turės teisę dirbti, jei per 6 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nepriims sprendimo dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

Taip pat 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių pakeitimai ir atnaujintos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymo „Dėl Tarptautinių vairuotojo pažymėjimų blankų aprašymų, privalomųjų formų ir pildymo tvarkos patvirtinimo“ nuostatos, kuriomis remdamasi valstybės įmonė „Regitra“ išduos tarptautinius vairuotojų pažymėjimus.


Šaltinis: VRM