/Nuomai perkamas būstas NT rinkai suteikia papildomo pagreičio ir rizikos (video)

Nuomai perkamas būstas NT rinkai suteikia papildomo pagreičio ir rizikos (video)

Investicijai arba nuomai įsigyti antriniai butai sudaro maždaug penktadalį visų butų Lietuvoje, ir ši dalis, ypač didmiesčiuose, toliau didėja. Tai suteikia papildomą postūmį nekilnojamojo turto (NT) rinkai, pasiekusiai istorines aktyvumo aukštumas. Šios ir kitos naujausios NT rinkos tendencijos bei ekspertų įžvalgos aptariamos metinėje Lietuvos banko NT konferencijoje Vilniuje.

„Gyventojai būstą renkasi kaip suprantamą ir saugią investiciją. Nors gyvenamojo NT rinkoje akivaizdžių perkaitimo požymių nematyti, svarbu nepamiršti ir rizikų, ypač jei būstas investicijai įsigyjamas skolintomis lėšomis. Pastarųjų metų duomenys rodo, kad dvi būsto paskolas ir daugiau jų turintys gyventojai net ekonominio augimo laikotarpiu paskolų grąžinimo sunkumų patiria gerokai dažniau nei tie, kurie turi tik vieną būsto paskolą ir, tikėtina, patys ir gyvena įkeistame būste“ – sakė Tomas Garbaravičius, Lietuvos banko valdybos narys.

Visoje Lietuvoje nuosekliai daugėja antrinių būstų, t. y. tokių būstų, kurie nuperkami investicijai ar nuomai. Pagal Registrų centro duomenis ir Lietuvos banko skaičiavimus, antriniai būstai 2019 m. lapkričio mėn. Lietuvoje sudarė apie 20 proc. iš 1,4 mln. Lietuvoje registruotų būstų. Per 2018 m. ir ne visus 2019 m. antrinių būstų dalis padidėjo maždaug 1 proc. punktu. Šalies didmiesčiuose antrinių būstų dalis gana panaši: Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje antriniai būstai sudaro 17–19 proc. visų registruotų būstų skaičiaus.

Sparčiai antrinio būsto rinkos plėtrai įtakos turi ir aktyvi nuomos, ypač trumpalaikės, rinka. Pavyzdžiui, trijuose šalies didmiesčiuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje – bendras aktyviai nuomojamų NT objektų skaičius vienoje iš populiariausių pasaulyje trumpalaikės nuomos platformų per ketverius metus padidėjo dvigubai – iki 4 tūkst.

Bendras NT rinkos aktyvumas Lietuvoje didėja jau ketvirtus metus iš eilės: fiksuojamas istoriškai didelis sandorių skaičius ir didelė naujo būsto pasiūla, o gyventojai aktyviai skolinasi būstui įsigyti.

Pasak T. Garbaravičiaus, būsto kainos didėja lėčiau nei šalies gyventojų vidutinės pajamos, tad būstas tebėra įperkamas. Būsto rinkos ir kredito davėjų stabilumą užtikrina Lietuvos banko Atsakingojo skolinimo nuostatai, ribojantys neatsakingą būsto pirkėjų bei skolintojų elgesį ir neleidžia formuotis nepagrįstiems lūkesčiams.

Skolinimas būstui ir toliau yra aktyvus, nors vidutinės būsto paskolų palūkanos per pastaruosius ketverius metus pakilo iki maždaug 2,3 proc. Šiuo metu jos jau gerokai viršija euro zonos būsto paskolų vidurkį – 1,8 proc., nors dar prieš keletą metų jo nesiekė.

Įvertinęs būsto paskolų rinkos tendencijas, Lietuvos bankas inicijavo viešą diskusiją su vartotojais, rinkos dalyviais bei kitomis suinteresuotosiomis šalimis ir pateikė preliminarius siūlymus bei idėjas, kurių įgyvendinimas galėtų prisidėti prie konkurencijos būsto paskolų rinkoje didinimo. Viešai diskusijai teikiami aštuoni preliminarūs siūlymai, sugrupuoti į tris kryptis: 1) naujų skolintojų pritraukimas, 2) geriausio būsto paskolos pasiūlymo paieškos palengvinimas ir skaitmenizavimas bei 3) paprastesnis ir aktyvesnis būsto paskolos refinansavimas.

Šių pasiūlymų įgyvendinimas būtų naudingas vartotojams ir sudarytų prielaidas palankesnėms būsto paskolų sąlygoms bei mažesnei jų kainai.


Šaltinis: Lietuvos bankas