/Moterys „fintech“ labirintuose: iššūkiai ir perspektyvos

Moterys „fintech“ labirintuose: iššūkiai ir perspektyvos

Finansinių technologijų sektorius – pasaulyje sparčiai auganti verslo niša, kasmet pritraukianti gausias investicijas ir aukščiausios kvalifikacijos specialistus. Dėl palankios reguliacinės aplinkos bei galimybės vykdyti veiklą visoje Europos Sąjungoje (ES) šis sektorius išgyvena sparčios plėtros laikotarpį ir Lietuvoje. Visgi pastebima, kad intensyviai besiplečiantis sektorius susiduria su kvalifikuotų darbuotojų trūkumų, o to priežastis, specialistų teigimu, – moterų trūkumas rinkoje.

„Fintech Landscape in Lithuania 2018“ ataskaitos duomenimis, pernai „fintech“ sektoriaus dalyvių skaičius išaugo 40% – nuo 117 iki 170 įmonių. Patraukli šalies reguliacinė aplinka, aktyvus valstybės institucijų ir verslo bendradarbiavimas, plėtojamas informacinių technologijų sektorius ir sudaromos sąlygos palankiai mokestinei aplinkai leidžia Lietuvai lygiuotis su stipriausiomis „fintech“ šalimis Europoje.

Koją kiša stereotipai

Žydrūnės Vitaitės, vienintelės mentorystės bei konsultacijų programos moterims Lietuvoje „Women Go Tech“ sumanytojos ir įkūrėjos, teigimu, nors verslo aplinka finansinių technologijų bendrovėms Lietuvoje yra palanki ir sektorius auga, kvalifikuotų specialistų šioje srityje trūksta.

„Numatoma, kad Lietuvoje kitąmet technologijų srityse trūks net 13.000 darbuotojų. Nors „fintech“ sektoriuje dirbanti moteris jau nėra naujiena, jos vis dar sudaro mažumą – apie 25%. Man labai gaila, kad turime stereotipais grįstą mąstymą ir itin mažai pavyzdžių, kai moterys dirba šioje srityje“, – sako Ž. Vitaitė.

Pasak jos, į technologijų sritį pritraukus daugiau moterų, darbo rinka pasipildytų taip trūkstamais specialistais, būtų sukuriama daugiau inovacijų plėtrą skatinančių startuolių.

„Fintech“ rinkos reguliuotojo, Lietuvos banko valdybos nario patarėja Jekaterina Govina, aktyviai įsitraukianti į finansinių technologijų sektorių, pasakoja, kad su stereotipų bei įsisenėjusio požiūrio keliamais iššūkiais susiduria ne tik moterys, bet visi rinkos dalyviai.

„Šiame sektoriuje dažnai ieškoma sprendimų, keičiančių nusistovėjusius finansų sektoriaus veikimo būdus, tačiau ne visi jie sulaukia palaikymo. Inovacijos kartais susilaukia skeptiškumo ir atmetimo reakcijos – yra abejojama jų ilgalaikiu ir naudingu poveikiu“, – teigia į pasaulio įtakingiausių „fintech“ sektoriaus moterų 100-tuką patekusi J. Govina.

Progresą skatina moterų konsolidacija

Anot jos, Lietuvoje kuriasi vis daugiau įmonių ir įvairių iniciatyvų, kurios skatina moteris aktyviau įsitraukti į finansinių technologijų sektorių.

„Lietuvoje kelią skinasi įvairios iniciatyvos, kurios siekia įgalinti moteris ir padeda joms įgyti vertingų technologinių įgūdžių. Žaviuosi asociacija „Lyderė“, „Women Go Tech“, „Baltic Sandbox“ ir kitų iniciatyvų steigėjų darbu. Labai džiaugiuosi, kad ir Lietuvos bankas prisideda prie lyčių lygybės skatinimo ir šį rudenį išleido kolekcinę monetą, kuri reprezentuoja lygiateisiškumo ir pagarbaus ryšio kūrimą tarp moters ir vyro“, – pasakoja J. Govina.

„Women Go Tech“ iniciatorė Ž. Vitaitė pasakoja, kad idėja 2016 m. įkurti mentorystės bei konsultacijų programą moterų auditorijai kilo norint suteikti moterims palaikymą bei paskatą įsitraukti į perspektyvią „fintech“ rinką.

„Tai pirmoji ir kol kas vienintelė mentorystės bei konsultacijų programa moterims Lietuvoje. „Women Go Tech“ kartu su kolegomis įkūrėme matydami, kad moterys sunkiai įsilieja į technologijų sektorius ir joms ypač reikia impulso bei paskatinimo. Šia iniciatyva mes siekiama sukurti 500 skirtingų moterų sėkmės istorijų technologijų sektoriuje“, – kalba Ž. Vitaitė.

Apie moteris „fintech“ – iš pirmų lūpų

Anot Ž. Vitaitės, žvelgiant į užsienio tendencijas pastebima, kad dailiosios lyties atstovės vis dažniau pereina iš tradicinio finansų sektoriaus į „fintech“ sritį.

„Užsienyje rengiama daug konferencijų, renginių ir šiai sričiai dedikuotų mokymų bei programų. Pastebima, kad moterys pasižymi aktyviu įsitraukimu į „fintech“ industriją, nes didelė dalis bankiniame ir finansiniame sektoriuje dirbančių profesionalių migruoja į technologijų finansų sektorių“, – pasakoja Ž. Vitaitė.

Viena iš „fintech“ sektoriaus lyderių, tinklo MarketOrders.net įkūrėja ir direktorė Sukhi Jutla apie moters vaidmenį „fintech“ sektoriuje ir karjeros pokyčius dalinsis Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros, Finansų ministerijos, Lietuvos banko ir „Investuok Lietuvoje“ lapkričio 27–28 d. organizuojamoje didžiausioje Baltijos šalyse tokioje konferencijoje „FinTech Inn 2019“.

„Konferencijoje papasakosiu apie savo karjeros pokyčius ir permainingą kelionę iki „fintech“ startuolio įkūrimo bei iššūkius, su kuriais tenka susidurti moterims veikiant finansinių technologijų sektoriuje. Taip pat pasidalinsiu savo „top“ patarimais, kaip kiekviena iš mūsų gali pradėti veiklą šioje srityje“, – atvirauja S. Jutla, renginyje kalbėsianti tema „Kaip įtraukti daugiau moterų į Blockchain ir „fintech“ erdvę“.

Beje, šiame renginyje moterims bus skirta speciali tema „Startup Pitches: Women tech track“.

Investuoti į moterų startuolį – pelningiau

Tyrinėdami vyrų ir moterų įsteigtas bendroves įdomių išvadų priėjo JAV vadybos konsultavimo bendrovė BCG (Boston Consulting Group) ir pasaulinė startuolių „kepėja“ bendrovė „MassChallenge“ (nuo 2010 m. ji padėjo susikurti daugiau kaip 1.500 verslų ir jiems pritraukti daugiau kaip 3 mlrd. USD).

Jų esminė išvada straipsnyje „Why Women-Owned Startups Are a Better Bet“ („Kodėl moterims priklausantis startuolis yra geresnis statymas“) – moterų įsteigtos įmonės galiausiai atneša daugiau pajamų (daugiau nei dvigubai daugiau vienam investuotam doleriui) nei vyrų įsteigtos įmonės, todėl į moterims priklausančias įmones finansų rėmėjams investuoti žymiai labiau apsimoka.

Tačiau, teigiama tyrimo išvadose, vis dar manoma, kad lytis nevaidina jokio vaidmens investuojant į ankstyvos stadijos bendroves. Investuotojai sprendimus dažniausiai priima juos pagrįsdami verslo planais. Bet vis daugiau įrodymų, kad organizacijos, kuriose vadovaujančias pareigas eina daugiau moterų, lenkia vyrų dominuojančias bendroves. Tačiau, paradoksas, moterims priklausančios įmonės nesulaukia tokio pat finansinio palaikymo, kaip vyrų įkurtos įmonės. Pvz., apžvelgusi 5-erių metų investavimo duomenis į 350 startuolių įvairiose pasaulio vietose ir įvairiuose versluose „MassChallenge“ suskaičiavo, kad įvairūs fondai į vyrų įkurtus ir valdomus startuolius investavo vidutiniškai po 2,12 mln. USD, į moterų – 0,935 mln. USD, tačiau „vyriškos“ bendrovės uždirbo 0,622 mln. USD, o „moteriškos“ – 10% daugiau (0,730 mln. USD). Kitaip tariant, kiekvienam investuotam doleriui vyrų įkurti startuoliai uždirbo po 31 centą, o moterų – daugiau nei dvigubai – po 78 centus.

Registracija į „FinTech Inn 2019“ konferenciją: https://www.fintechinn.lt/


Šaltinis: MITA