/Sakartvele – lietuviškos saulės elektrinės

Sakartvele – lietuviškos saulės elektrinės

Trijose karo pabėgėlių stovyklose Sakartvele pradeda veikti lietuviškos saulės elektrinės, įrengtos pagal vieną iš vystomojo bendradarbiavimo projektų, skirtų teikti mūsų šalies paramą ir patirtį besivystančioms šalims vykdant ES klimato kaitos politiką.

„Dvišaliai bendradarbiavimo projektai, tokie kaip atsinaujinančios energijos technologijų diegimas, yra viena iš sričių, kuriose Lietuva rodo pavyzdį, kaip sušvelninti klimato pokyčių padarinius ir paskatinti naudoti mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančias technologijas, – sakė aplinkos ministras Kęstutis Mažeika. – Tokie projektai prisideda prie lietuviškų technologijų sprendimų sklaidos, padeda mūsų valstybei vykdyti įsipareigojimus teikti paramą besivystančioms šalims pagal 2015 m. Paryžiuje pasirašytą pasaulinį klimato kaitos susitarimą.“

Šias 127,8 kW bendros galios saulės elektrines Sakartvele, Prezeti, Tsilkani ir Tresovani gyvenvietėse esančiose karo pabėgėlių stovyklose, įrengė Lietuvos bendrovė UAB „Solet Technics“. Jos padės aprūpinti reikiamu energijos kiekiu administracinius ir viešojo naudojimo pastatus, švietimo įstaigas, vandens tiekimo sistemas, padės sumažinti vietos gyventojų išlaidas elektrai, o išmetamą anglies dioksido kiekį – net 97,5 t per metus, taip pat padės spręsti geriamojo vandens tiekimo problemas, nes šiose kalnuose esančiose karo pabėgėlių gyvenvietėse, įsteigtose po 2008 m. karo su Rusija, dažni ir elektros, ir vandens tiekimo sutrikimai. Šioms elektrinėms įrengti Aplinkos ministerija skyrė 137,6 tūkst. eurų subsidiją iš Klimato kaitos programos.

Nuo 2011 m. Lietuva finansinę paramą besivystančioms šalims klimato kaitai švelninti ir prisitaikyti prie šios kaitos teikia iš Aplinkos ministerijos administruojamos Klimato kaitos programos. Nuo 2014-ųjų ši parama teikiama dvišaliams vystomojo bendradarbiavimo projektams, susijusiems su klimato kaita. Dvišalė parama yra efektyvesnė ir naudingesnė abiem šalims, nes ne tik padeda keistis Lietuvos patirtimi ir užmegzti vertingus ryšius bendradarbiaujant, bet ir sukuria aplinką, leidžiančią naudoti viešuosius finansus pritraukiant privataus sektoriaus investicijas į mažo anglies dioksido kiekio technologijas pagal dvišalio bendradarbiavimo projektus, kuriais technologijos perduodamos besivystančioms šalims.

Išsivysčiusios valstybės, norėdamos paskatinti besivystančias šalis imtis veiksmų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimams mažinti, bendrai įsipareigojo nuo 2020 m. kasmet sutelkti 100 mlrd. JAV dolerių klimato kaitos švelninimo priemonėms šiose šalyse finansuoti.


Šaltinis: Aplinkos ministerija