/Iš svetur sugrįžę emigrantai renkasi ugniagesio gelbėtojo specialybę

Iš svetur sugrįžę emigrantai renkasi ugniagesio gelbėtojo specialybę

Ugniagesių gelbėtojų mokykloje mokosi 11 būsimųjų ugniagesių, sugrįžusių iš emigracijos. Vieni jų užsienyje yra praleidę po keliolika mėnesių, kiti – ne vienerius metus. Jie neslepia, kad svetur juos visada lydėjo noras grįžti į Lietuvą. O ugniagesio gelbėtojo profesiją pasirinko, nes norėjo ne tik dirbti prasmingą darbą, bet ir laisvu nuo tarnybos metu skirti daugiau laiko ūkininkavimui, statyboms ar pomėgiams.

Remigijus Usonis iš Pakruojo užsienyje praleido bemaž visą dešimtmetį: „Dirbau Airijoje, Norvegijoje, Švedijoje, Anglijoje… Labai greitai tas laikas bėga. Galėjau su šeima ir toliau ten likti, bet auginame du sūnus. Labai norėjosi, kad jie mokytųsi Lietuvoje. O kaip perskaičiau, kad ugniagesiu gelbėtoju galima tapti, nors ir esi vyresnis nei 30, abejonių neliko. Pasitikrinau sveikatą – tikau. Fiziškai irgi esu gerai pasirengęs. Džiaugiuosi, kad sugrįžome. Šį rugsėjį šeimoje ne tik aš pradėjau mokytis. Į mokyklą Lietuvoje išskubėjo ir mūsų sūnus.“

Optimizmo jis nestokoja ir tikisi, kad neteks gailėtis, kad sugrįžo. Pasak jo, daug dirbti reikia visur, bet kur kas maloniau, tai daryti savo šalies labui.

O iš Balbieriškio kilęs Raimondas Grimaliauskas, dar vaikystėje svajojęs tapti ugniagesiu gelbėtoju, įgyvendinti šios svajonės neskubėjo. „Vis svarsčiau, vis atidėliojau. Augau be tėvo. Labai norėjau būti stiprus ir daryti tai, kas turi prasmę.

Buvau išvykęs dirbti į Vokietiją, bet šioje šalyje likti ilgam, nepanorau. Sumoki nuomą, ir ne kažin kas lieka. Yra žmonių, kurie ten gyvena ta diena, kiti – taupo. O mane traukė grįžti namo. Turiu butą, norėčiau sukurti šeimą. Gyvenime mėgstu stabilumą“, – pasakoja jis.

Mokykloje Raimondas įgis dar ir plaukiko kvalifikaciją. Sako, kad Ugniagesių gelbėtojų mokykloje semtis žinių ir įgūdžių jam labai įdomu. Be to, visų kursantų čia laukia puikios gyvenimo sąlygos.

Kelmiškį Tadą Lenzbergą į Lietuvą grįžti skatino artimieji. Didžiojoje Britanijoje jis praleido kelerius metus, yra kelis mėnesius dirbęs ir JAV. „Visur lydėjo nostalgija, – neslepia jis. – O ugniagesio gelbėtojo specialybę pasirinkau dėl patogaus darbo grafiko. Manau, kad pavyks dirbti ir gaisrininku, ir ūkininkauti“, – teigia jis.

Tado nuomone, kur žmogus bevyktų, visur atranda save. Jo teigimu, svetur taip pat reikia daug ir sunkiai dirbti. Be to, pragyvenimas brangesnis, o namuose, kaip sakoma, ir sienos padeda.

„Galima tik pasidžiaugti, kad emigrantai grįžta, o ugniagesio gelbėtojo specialybė jiems yra patraukli. Tikimės, kad sugrįžę nenusivils ir ateityje sėkmingai dirbs ir gelbės žmonių gyvybes,“ – sako Ugniagesių gelbėtojų mokyklos viršininkas Kęstutis Agintas.

Šiuo metu šioje mokykloje renkama nauja ugniagesių gelbėtojų grupė. Jau yra pateikta per 70 prašymų. „Mokykloje kursantams sudarytos geros sąlygos siekti žinių ir įgyti būtinų įgūdžių. Joje dirba ir puikūs dėstytojai, turintys ir praktinės, ir teorinės patirties,“ – tikina K. Agintas. O dabartiniai kursantai, tapę ugniagesiais, netrukus papildys gaisrininkų gretas ir rūpinsis gyventojų saugumu.


Šaltinis: Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos