/Helsinkyje – diskusijos dėl finansinio instrumento euro zonai ir finansų rinkų atsparumas hibridinėms grėsmėms

Helsinkyje – diskusijos dėl finansinio instrumento euro zonai ir finansų rinkų atsparumas hibridinėms grėsmėms

Finansų ministras Vilius Šapoka ir finansų viceministrė Miglė Tuskienė rugsėjo 13-14 d. dalyvauja Euro grupės bei neformaliame Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos (ECOFIN) posėdžiuose Helsinkyje.

Euro grupėje didžiausias dėmesys bus skiriamas biudžetinei priemonei konkurencingumui ir konvergencijai euro zonoje skatinti. Birželį buvo sutarta, kad ši biudžetinė priemonė bus integralia ES biudžeto dalimi, tačiau nesutarta dėl galimybės papildyti ES biudžeto skiriamą finansavimą papildomomis šalių įmokomis ir dėl konkretaus lėšų paskirstymo tarp šalių rakto.

Finansų ministrai posėdžio metu tęs diskusijas dėl šio finansinio instrumento valdymo, finansavimo šaltinių bei lėšų paskirstymo valstybėms narėms principų. Lietuva visuomet kritikavo Europos Komisijos (EK) siūlymą remtis tik gyventojų skaičiaus kriterijumi ir siūlė įtraukti konvergencijos poreikius atspindinčius kriterijus, tokius kaip BVP vienam gyventojui.

„Lietuva palaiko Komisijos siūlomą finansinio instrumento valdymo sistemą, kuri ne tik užtikrina euro zonos valstybių narių sprendimų autonomiją, bet ir suderinamumą su Europos semestru. Dėl finansavimo sprendimų mums svarbu tai, kad valstybės narės pačios galėtų nuspręsti, ar nori papildomai skirti lėšų šiam instrumentui. Tuo tarpu skirstant lėšas tarp valstybių narių, remiame BVP vienam gyventojui rodiklio, kuris puikiai dera su instrumento tikslu bei teisiniu pagrindu, įtraukimą“, – sako finansų ministras Vilius Šapoka.

ECOFIN posėdyje finansų ministrai dalinsis patirtimi įgyvendinant Stabilumo ir augimo pakto reikalavimus. EK iki 2019 m. pabaigos turi pateikti pasiūlymą dėl ES fiskalinių taisyklių peržiūros. Lietuva pasisako už griežtą Stabilumo ir augimo pakto taisyklių laikymąsi, tačiau būtų atvira sistemos paprastinimo pasiūlymams.

Posėdžio metu ministrai taip pat aptars glaudesnius kovos su klimato kaita veiksmus. 2018 m. lapkritį EK priėmė komunikatą, kuriame išdėstoma strategija, kaip iki 2050 m. pasiekti neutralią ekonomiką šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo atžvilgiu. Siekiant šio tikslo reikės pokyčių visuose ekonomikos sektoriuose, taip pat daugiau investicijų į naujas technologijas, pavyzdžiui, anglies dioksido pašalinimo technologijų.

ECOFIN posėdyje ministrai aptars energijos produktų apmokestinimą aplinkosauginiais tikslais, finansų rinkų infrastruktūros atsparumą ir finansų sektoriaus vaidmenį kovojant su hibridinėmis grėsmėmis bei Kapitalų rinkų sąjungos kūrimo klausimus.
„Pastaruoju metu kibernetinių atakų ir hibridinių grėsmių rizika tik didėja. Finansų sektorius – ne išimtis. Lietuvoje šioje srityje aktyviai bendradarbiaujame su visomis atsakingomis institucijomis. Tačiau siekiant sustiprinti finansinio sektoriaus atsparumą, būtina imtis koordinuotų veiksmų ES mastu“, – teigia V. Šapoka.

Rugsėjo 13 d. finansų ministras V. Šapoka taip pat dalyvaus aukšto lygio Eurofi forumo panelinėje diskusijoje, kurioje kartu su Liuksemburgo ir Ispanijos finansų ministrais bei Europos stabilumo mechanizmo vadovu diskutuos apie didesnės rizikos pasidalijimo euro zonoje būtinybę, prielaidas ir būdus.

Vizito metu, rugsėjo 14 d., finansų ministras V. Šapoka ir viceministrė M. Tuskienė susitiks ir su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) viceprezidentu Pierre Heilbronn aptarti Lietuvos ir ERPB bendradarbiavimą.


Šaltinis: Finansų ministerija