/Netikėtas „Rūšių ralio“ finalas – daugiausia rūšių Lietuvoje atrado latvių komanda

Netikėtas „Rūšių ralio“ finalas – daugiausia rūšių Lietuvoje atrado latvių komanda

Rugsėjo 6-7 dienomis Biržų regioniniame parke vyko tradicinis „Rūšių ralis 2019“. Šio renginio metu gamtininkai profesionalai bei mėgėjai per kiek mažiau nei parą bando tiksliai apibūdinti ir užregistruoti kuo daugiau gyvūnų ir augalų rūšių. Šįmet ralio nugalėtoja tapo komanda iš Latvijos Daugpilio universiteto „DU biologi“ – vos trijų mokslininkų komandai pavyko užregistruoti per 800 rūšių.

Dalyviai sėmė karstinių ežerėlių vandenį

„Rūšių ralis“ šešerius metus buvo organizuojamas gegužės mėnesį. Šįmet rugsėjo mėnuo pasirinktas mėginant patikrinti, ar bus atrasta ir atpažinta daugiau grybų. Vis tik komandoms ir toliau daugiausiai taškų uždirbo augalų karalystė – natūraliose pievose šalia Biržų, Kirkilų ir Rinkuškių miestelių vis dar buvo galima aptikti pakankamai daug žaliuojančių ir netgi žydinčių augalų.

Renginyje dalyvavo 15 komandų ir apie 70 gamtos mylėtojų. Komandoms iš 2-5 asmenų įteikti žemėlapiai su ralio teritorijos ribomis. Renginiui skirta teritorija su keliomis kertinėmis miško buveinėmis bei Europinės svarbos („Natura 2000“) teritorijomis, į ją papuolė karstiniai ežerėliai, šiek tiek pelkėtos teritorijos, nendrynai, senas miškas su išvirtusiais stambiais medžiais, natūralios pievos ir dirbami laukai, seno dvaro sodyba. Startas paskelbtas penktadienio vakarą ir jau tuomet dalis komandų pasuko link garsiojo, pastaraisiais metais gausiai lankomo Kirkilų apžvalgos bokšto. Tik toli gražu ne naktiniai karstinių ežerėlių vaizdai ten viliojo gamtininkus.

Naudodamiesi semtuvėliais ir prožektoriais, o kai kurie – netgi nardymo įranga, jie pradėjo registruoti įvairius vandens vėžiagyvius, moliuskus, o entomologai (vabalų specialistai) tuo metu ant netoli Kirkilų apžvalgos bokšto esančių tualetų iškabino baltą paklodę, ją apšvietė automobilių lempomis ir ėmė gaudyti bei registruoti atskrendančius naktinius vabzdžius bei drugius.

„Pernai Kirkilų apžvalgos bokštas buvo lankomiausias bokštas saugomose teritorijose. Dvi merginos iš užsienio ten net nakvojo per naktį pasitiesę miegmaišius. Įdomu tai, kad tie karstiniai ežerėliai seniai egzistavo, bet Lietuva apie juos nežinojo. O dabar – visos kelionių agentūros veža ten. Beje, hidrobiologai taip pat atrado, kad karstinių ežerėlių vanduo nusidažo raudonai dėl sierabakterių“, – sakė vieno iš renginio organizatorių, Biržų regioninio parko direktorius Kęstutis Baronas.

Pro dalyvių akis nepraslydo net flamingai

„Rūšių ralio“ iniciatorius ir vienas iš organizatorių Žydrūnas Preikša dalyvių prašė pažymėti rastų retesnių rūšių radimo vietos koordinates – kad ši naudinga informacija liktų Biržų regioniniam parkui. Jis taip pat teigė, kad dalyviai negali įrašyti tų rūšių, kurias žino čia gyvenant/augant, tačiau ralio dieną jų nematė. Negebant tiksliai nustatyti rūšies, galima įrašyti augalo ar gyvūno gentį ir už tai skiriama pusė balo vietoje vieno. Iš retesnių rūšių ralio dieną užfiksuota saugoma varlė – raudonpilvė kūmutė.

Ž. Preikša taip pat perspėjo, jog klastojant didelius kiekius rūšių, komanda rizikuoja būti suspenduota trejiems metams – tokia taisyklė šiemet įsigaliojo pirmąkart.

Šeštadienį 17 valandą, t.y. praėjus 20-čiai valandų nuo starto, komandos pristatė vertinimo komisijai savo rūšių lapus. Buvo atskirai registruojami vėžiagyviai ir dėlės, vabalai, žuvys, moliuskai, voragyviai, žinduoliai, kerpės, samanos ir kitų karalysčių atstovai.

Kai kurioms komandoms Biržų apylinkėse pavyko pastebėti ir išgirsti net 60 paukščių, daugiau nei 130 grybų, daugiau nei 30 moliuskų, virš 100 vabalų. Šias rūšis buvo galima užregistruoti ir užfiksavus kokius nors jų veiklos požymius, pavyzdžiui – gandralizdį ant stulpo, briedžio ar lapės pėdsakus šlapiame grunte, tam tikrų vabalų išgraužtus takus medienoje.

Tačiau vabzdžių, vabalų ir kerpių karalystėse panašių rūšių neretai yra daug, todėl susipainioti gali net ilgus metus dirbantys gamtininkai. Komisijos nariai, žinodami, kad rūšį sunku nustatyti be specialios technikos, pavyzdžiui, mikroskopo ar kitų laboratorijos įrankių, turi teisę komandos paprašyti įrodymų – nuotraukos, paaiškinimo, kaip ši rūšis buvo nustatyta, kur pastebėta.

Paukščius dauguma komandų nustatė iš rytinių giesmių, tačiau ornitologas Marius Karlonas, buvęs ekspertu teisėjų komisijoje pasidžiaugė, jog komandos atrado vietą prie vandens telkinio, kur stebėjo ir retesnius tilvikus: tamsųjį bei krantinį tilviką, taip pat – gražiagalvę, kurią šiuo metu išgirsti jau sudėtinga.

„Tik, žinokite, išbraukėme flamingus, – dalyvius prajuokino ornitologas. Dekoratyviniai flamingai „braidžiojo“ po sodybos, kur buvo įkurta „Rūšių ralio“ bazė, tvenkinį ir šie paukščiai taip pat nepraslydo gamtininkams po akis.

Renginyje užfiksuotos kelios retos rūšys: varlė raudonpilvė kūmutė, mažasis erelis rėksnys, tulžys, baltnugaris genys, iš grybų – korališkasis trapiadyglis, šikšnosparnių – kūdrinis pelėausis.

Laimėtojai strategiją kūrė nuo paskutinio apsilankymo

„Rūšių ralyje“ kelis pastaruosius metus išskiriamos „profesionalų“ (A) ir „mėgėjų“ (B) lygos, tačiau riba, skirianti šias lygas, paaiškėja kiekvieno renginio metu – pasirenkamas „viduriukas“ tarp daugiausiai ir mažiausiai rūšių suregistravusių komandų. Šiemet riba nusistovėjo ties 400 rūšių. Profesionalų lygoje nugalėjo komanda „DU biologi“, kurią sudarė Gaidis Grandans, Dana Krasnopolska, Peteris Everts-Bunders, užregistravusi iš viso 811 rūšių.

Po laimėjimo pakalbintas šios komandos atstovas Gaidis Grandans sakė, jog prieš trejus metus dalyvavo Labanoro girioje vykusiam „Rūšių ralyje“ ir nuo to laiko ėmė dėlioti „čempionų“ strategiją.

„Dauguma rūšių buvo panašios, kaip ir Latvijoje. Aš komandoje buvau ornitologas, ryte klausiau ir registravau paukščius. Vis tik laimėjimą mums pelnė kruopščiai sudėliota strategija – pasikvietėme turbūt geriausius latvių botanikus – o augalų karalystėje galima užfiksuoti itin daug rūšių. Tiesiog po Labanoro labai gerai supratome, ką mums reikia daryti ir ko trūksta“, – džiaugėsi G. Grandans.

„B lygoje“ nugalėtoja paskelbta komanda „Tardigrada“. Prizininkėmis taip pat tapo ilgametės „Rūšių ralio“ dalyvės – komandos „Tundra“, „Rudeniniai bobausiai“. Komanda „Švilpikai“ užėmė antrąją vietą profesionalų lygoje ir iš visų lietuvių komandų užregistravo daugiausiai – 640 rūšių. Trečiąja vieta profesionalų lygoje džiaugėsi itin daug vabalų, voragyvių ir vabzdžių atradusi komanda „Macrogamta.lt“.

Biržų regioninio parko direktorius K. Baronas, Sveikindamas kaimynus latvius, vylėsi, kad renginys išsiplės į kaimynines šalis, o galbūt ateityje virs netgi tarptautiniu. Tai gana lengvai įgyvendinama vizija, nes rūšis galima registruoti (ir dauguma dalyvių taip ir daro) lotyniškais pavadinimais.

Svarstoma, jog kitas „Rūšių ralis“ vyks Pagramančio arba Rambyno regioniniame parke.


Šaltinis: Lietuvos gamtos fondas