/Laukinės floros ir faunos labui – įstatymų pakeitimai

Laukinės floros ir faunos labui – įstatymų pakeitimai

Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos parengtiems laukinių augalų ir gyvūnų apsaugai gerinti skirtiems įstatymų pakeitimams ir teiks juos Seimui. Siūloma keisti šešis įstatymus – Laukinės gyvūnijos, Laukinės augalijos, Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių, Gyvūnų gerovės ir apsaugos, Saugomų teritorijų ir Medžioklės. Daugiausia būtų keičiami Laukinės gyvūnijos ir Laukinės augalijos įstatymai.

Laukinės gyvūnijos įstatymo pataisomis siekiama nustatyti ir patikslinti esminius reikalavimus išduodant su laukiniais gyvūnais susijusius leidimus – įvežti juos į Lietuvą ar iš jos išvežti, juos naudoti, laikyti nelaisvėje, įkurti zoologijos sodą ir kt. Taip pat nustatomi reikalavimai laukinių gyvūnų perkėlimui ir išleidimui į laisvę, jų paėmimui iš aplinkos globoti ir gydyti, prekybai jais, iškamšų iš šių gyvūnų gamintojams, invazinių rūšių gausos reguliavimui ir plitimo prevencijai.

Be to, siūloma patikslinti kai kurias sąvokas. Pavyzdžiui, cirko. Jis suprantamas kaip keliaujanti paroda arba kilnojamasis žvėrynas. Gyvūnų naudojimas keliaujančiuose cirkuose yra nesuderinamas su gyvūnų gerovės standartais. Siūlomos naujos įstatymo nuostatos leistų apriboti laukinių gyvūnų naudojimą cirko pasirodymams – numatytas draudimas šiam tikslui naudoti laukinių žinduolių, paukščių, roplių ir varliagyvių rūšių gyvūnus, išskyrus nustatytus atvejus. Tokius ar panašius apribojimus arba visiškus draudimus taiko daugelis Europos šalių.

Siūloma keisti ir zoologijos sodo sąvoką – nustatytas didesnis rūšių skaičius, norint gauti leidimą tokiam sodui įkurti (daugiau kaip 20 rūšių laukinių žinduolių ar daugiau kaip 30 rūšių kitų laukinių gyvūnų). Be to, patikslinta invazinių rūšių samprata, apibrėžtos laukinio gyvūno hibrido, ekosisteminių paslaugų ir epizootijos sąvokos.

Gamtininkų požiūriu, tiesiog būtina priimti siūlomą nuostatą, kad laisvėje gyvenančius laukinius gyvūnus globos tikslais leidžiama šerti ar lesinti tik pagal Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių reikalavimus. Deja, ligi šiol niekas nedraudžia šerti laukinius gyvūnus bet kuo ir bet kada, dėl to kyla nemažai bėdų. Pvz., nemažai žmonių vasarą ir rudens pradžioje mėgsta šerti gandrus, gulbes ir antis. Pripratę būti maitinami šie paukščiai laiku nebeišskrenda žiemoti, o užšalus vandens telkiniams, nebegali susirasti maisto, nusilpsta ir sušąla. Jiems gelbėti tenka skirti nemažai pastangų ir lėšų. Uždraudus laukinius paukščius šerti netinkamu metu, jie laiku pasitrauktų į žiemavietes.

Naujos redakcijos Laukinės augalijos įstatymo projektas parengtas siekiant užtikrinti tinkamą teisinę laukinių augalų bei grybų apsaugą ir racionaliai naudoti jų išteklius. Ir šio įstatymo, ir Laukinės gyvūnijos įstatymo pakeitimo projektais siūloma Aplinkos ministerijai nustatyti teisę įpareigoti vandens telkinių, žemės savininkus ar naudotojus ir valdytojus vykdyti atskirų invazinių rūšių (pvz., Sosnovskio barščio) naikinimo priemones, kad šios rūšys neplistų į gretimus sklypus ar vandens telkinius. Tokios nuostatos būtinos invazinių rūšių plitimui stabdyti. Pvz., žemės savininkui, kuris savo sklype naikina Sosnovskio barštį, niekada nepavyks jo išnaikinti, jeigu tai nebus daroma ir gretimuose sklypuose.

Laukinės augalijos įstatymo projekte atsisakoma galiojančio nuostatos, kad „privačiuose miškuose, esančiuose ne toliau kaip 100 m nuo jų savininkų sodybų, ir ne miško žemėje, laukinės augalijos išteklius naudoti leidžiama tik gavus žemės, miško ar vandens telkinių savininkų, sutikimą“, t. y. atsisakoma sunkiai įgyvendinamo reikalavimo ir bus leidžiama uogauti, grybauti ar skinti laukines gėles privačiame miške arčiau negu 100 m atstumu nuo sodybos. Pvz., grybaujant ar renkant mėlynes ir vaistažoles nėra galimybės nustatyti, kada miške priartėjama arčiau negu 100 m nuo sodybos, ir neaišku, kur kreiptis ir rasti sodybos savininką.

Šiuo metu galiojanti Laukinės augalijos įstatymo nuostata dėl pareigos visais atvejais naudojant laukinės augalijos išteklius gauti ne miško žemės savininko, valdytojo ar naudotojo sutikimą pakeičiama nustatant visus atvejus, kada naudojant laukinius augalus reikalingas žemės savininko susitikimas, pvz., leidžiant sulą, lupant medžių žievę nuo gyvų medžių, išsikasant sodinukus ir kt.

Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo pakeitimais siūloma nustatyti esminius reikalavimus leidimams įvežti į Lietuvą ar iš jos išvežti saugomų rūšių laukinius augalus ir grybus, prekiauti laukiniais gyvūnais.
Atsižvelgus į siūlomus minėtųjų įstatymų pakeitimus, parengti atitinkami Gyvūnų gerovės ir apsaugos bei Medžioklės įstatymų patikslinimai.


Šaltinis: Aplinkos ministerija