/Kiek kūrybiškumo gali būti įmonių finansinėse ataskaitose?

Kiek kūrybiškumo gali būti įmonių finansinėse ataskaitose?

Įmonės su išorine aplinka bendrauja pateikdamos savo veiklos finansines ataskaitas. Šios ataskaitos – tai lyg tam tikros datos įmonės nuotrauka. Noras pateikti įmonę finansiškai sveikesnę ar siekiant kitų tikslų skatina jas pasitelkti kūrybinę apskaitą. Kas tai yra?

Kūrybinės apskaitos terminas nėra naujas. Literatūroje rašoma, kad šio termino atsiradimas sietinas su 1968 m. parodytu Melo Brukso (Mel Brooks) filmu „Prodiuseriai“ („The Producers“), kuriame buhalteris Leo, prašomas savo partnerio, pakoreguoja buhalterinių įrašų eilutes ir tai įvardija kaip kūrybą ir proto žaidimą.

Kūrybinės apskaitos esmė ta, kad įmonės pasinaudoja pilkosiomis apskaitos standartų nuostatomis. Tokia praktika yra teisėta ir nelyginama su apgaulinga apskaita. Taip įmonės gali elgtis dėl įvairių priežasčių. Noras parodyti optimistinį įmonės „veidą“ gali būti sietinas su konkurencine kova, siekiu palaikyti ar padidinti akcijų kainą ar gauti paskolą, pateisinti premijų mokėjimą ir pan. Pesimistinis finansinių duomenų pateikimas gali būti taikomas norint pagrįsti kainų kilimą, etatų ar darbo užmokesčio mažinimą ar nusipirkti įmonę.

Viena iš pilkųjų zonų – apskaitos standartuose leidžiamas pasirinkimas. Standartų lankstumas sudaro prielaidas, kad finansinėse ataskaitose parodyti skaičiai bus ne visai tokie, kokia yra tikroji įmonės finansinė padėtis. Tiek pačiai įmonei, tiek ir finansinių duomenų naudotojams reikia suprasti, kad kūrybinė apskaita gali padėti pagražinti ataskaitų eilutes, bet ji nepakeis įmonės blogos veiklos pagrindų, dėl kurių ir atsiranda tokia situacija – noras keisti rodomus skaičius, pavyzdžiui, bendraujant su bankais dėl paskolos, tiekėjais ar būsimais investuotojais. Jei įmonė, pasitelkdama pilkąsias zonas, pradeda keisti skaičius norima linkme, tuo momentu ji įžengia į pavojingą lauką – kiekvienas pakeitimas trukdo jai suvokti savo realią situaciją ir priimti teisingus valdymo sprendimus.

Daugelis Lietuvos įmonių, tvarkydamos savo apskaitą, vadovaujasi Verslo apskaitos standartais. Pavyzdžiui, šiuose standartuose nėra aiškaus kriterijaus, pagal ką įmonė turi pasirinkti metodą abejotinoms skoloms parodyti, nereglamentuota, pagal kokias taisykles turėtų būti apskaičiuotos abejotinos skolos. Pateiksime pavyzdį, iš kurio puikiai matyti, koks gali būti skirtumas tarp finansinių ataskaitų duomenų, kai viena įmonė parodo įvertintas abejotinas skolas, o kita – ne.

Visą straipsnį kviečiame skaityti naujausiame TEISMAI.LT numeryje: 23-24 psl.


Šaltinis: Nacionalinė teismų administracija