/Kardomosios priemonės – kokia jų paskirtis ir esminiai taikymo aspektai?

Kardomosios priemonės – kokia jų paskirtis ir esminiai taikymo aspektai?

Kartas nuo karto viešojoje erdvėje kyla diskusijos, kodėl vieniems asmenims skiriamos griežtos kardomosios priemonės – suėmimas, intensyvi priežiūra ar namų areštas, o kitiems – ne. Teisėsaugai pastaruoju metu sulaukiant vis aršesnės visuomenės kritikos dėl pernelyg griežtų arba per švelnių priemonių skyrimo, verta atkreipti dėmesį į kardomųjų priemonių paskirtį ir taikymo taisykles.

Baudžiamojo proceso tikslas yra greitai ir išsamiai ištirti padarytą nusikalstamą veiką ir teisingai bei motyvuotai nubausti asmenį, jeigu byloje surinkta pakankamai jo kaltės įrodymų. Siekiant šio tikslo, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu taikomos kardomosios priemonės.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) nurodytų kardomųjų priemonių paskirtis – užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, be to, jos atlieka ir prevencinę funkciją – padeda užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

BPK įtvirtintos devynios bendrosios kardomosios priemonės, iš kurių švelniausia – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš savo gyvenamosios vietos be pareigūnų, prokuroro ar teismo žinios, o griežčiausia – suėmimas.

Suėmimo esmė ta, kad asmuo nustatytą laikotarpį sulaikomas ir izoliuojamas nuo visuomenės, nusiunčiant jį į įkalinimo įstaigą. Taigi savo esme suėmimas yra artimas laisvės atėmimo bausmei.

Pagrindu suimti asmenį gali būti manymas, kad, būdamas laisvėje, jis pasislėps nuo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Šiam pagrindui nustatyti teismų praktikoje reikšmės turi įtariamojo ar kaltinamojo socialinė padėtis, jo ryšiai su laisvėje esančiais asmenimis, taip pat galimi ryšiai su užsienyje gyvenančiais asmenimis, kurie galėtų palengvinti slapstymąsi nuo teisėsaugos pareigūnų.

Antrasis pagrindas yra manymas, kad būdamas laisvėje asmuo gali trukdyti baudžiamajam procesui, pavyzdžiui, bandydamas paveikti liudytojus pakeisti parodymus, neatvykdamas į apklausas, teismo posėdžius.
Suėmimas tam tikrais atvejais atlieka ir prevencinę funkciją, todėl šios kardomosios priemonės taikymo pagrindas gali būti ir pagrįstas manymas, kad asmuo, būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus.

Kita pagal griežtumą dažnai taikoma kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra, kuriai būdingos itin griežtos sąlygos, pavyzdžiui, įpareigojimas nuolat dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su dalyvavimu teismo posėdžiuose. Asmeniui pažeidus šias sąlygas, teismas gali jam skirti suėmimą. Taikant intensyvią priežiūrą, įtariamojo ar kaltinamojo asmens laisvė ir teisė į privatų gyvenimą varžoma ženkliai, todėl ir šios kardomosios priemonės taikymui privalo būti nustatyti jau minėti pagrindai ir sąlygos.

Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintos ir dvi specialiosios kardomosios priemonės, kurios taikomos tik tam tikrais požymiais pasižymintiems asmenims, kaip antai kariui arba vaikui iki 18 metų. Šiam gali būti taikoma kardomoji priemonė – nepilnamečio atidavimas prižiūrėti. Ši kardomoji priemonė atspindi Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos, prie kurios prisijungusi ir Lietuva, poziciją, kad vaikų padėtis baudžiamajame procese turi būti vertinama itin jautriai, siekiant kaip įmanoma labiau apsaugoti nebrandų asmenį nuo stigmatizacijos ir suteikti galimybę pasitaisyti padedamam artimųjų, galinčių daryti jam teigiamą įtaką.

Tais atvejais, kai asmuo laikosi kardomųjų priemonių sąlygų – atvyksta šaukiamas į teismą, nesislapsto, nedaro jokio neleistino poveikio liudytojams ar nukentėjusiesiems, nepadaro naujų nusikalstamų veikų ar nėra jokių patikimų požymių, kad rengiasi tą padaryti, paprastai jam skiriamos švelnesnės, neretai kelios kardomosios priemonės. Pažymėtina, kad tai atitinka ne vienerius metus formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką.

Šiame kontekste taip pat norėtųsi pažymėti, kad nei suėmimas, nei intensyvi priežiūra ar namų areštas nėra realiai paskirta laisvės atėmimo bausmė ar atpildas už galimai padarytą nusikaltimą, todėl ir baudžiamojo proceso įstatyme numatyta šių kardomųjų priemonių termino pratęsimo procedūra negali būti vien formalumas. Kiekvieną kartą pratęsiant griežčiausias kardomąsias priemones teisme turi būti iš naujo vertinamos visos reikšmingos bylos aplinkybės, kruopščiai vertinama situacija.

Skiriant griežčiausias kardomąsias priemones, visais atvejais, privalo būti apsvarstoma ir galimybė pasiekti tikslus švelnesnėmis priemonėmis, tik joms nepasiteisinus, skirti griežtesnes. Ši taisyklė ypač aktuali individualizuojant kardomąsias priemones vaikams iki aštuoniolikos metų, ypatingai neturintiems nusikalstamo ar kito neteisėto elgesio praeities.


Šaltinis: Nacionalinė teismų administracija