/Konge – Ebolos karštligės protrūkis, paskelbta tarptautinio masto ekstremali situacija

Konge – Ebolos karštligės protrūkis, paskelbta tarptautinio masto ekstremali situacija

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras įspėja keliautojus, kad Vakarų Centro Afrikoje, Kongo Demokratinėje Respublikoje (KDR), plinta gyvybei pavojinga infekcija – Ebolos hemoraginė karštligė.

Liepos viduryje Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Tarptautinių sveikatos priežiūros taisyklių Ekstremalių situacijų komitetas paskelbė, kad Ebolos hemoraginės karštligės protrūkis Demokratinėje Kongo Respublikoje (DKR) yra tarptautinio masto ekstremali situacija, kelianti grėsmę visuomenės sveikatai.

Nuo protrūkio pradžios iki 2019 m. liepos 19 d. DKR užregistruoti 2522 (1698 mirties) nuo Ebolos hemoraginės karštligės atvejai.

Susirgimai registruoti Alimbongo, Beni, Biena, Butembo, Goma, Kalunguta, Katwa, Kayna, Kyondo, Lubero, Mabalako, Manguredjipa, Masereka, Mutwanga, Musienene, Oicha and Vuhovi sveiktos zonose North Kivu provincijoje ir Ariwara, Bunia, Nyankunde, Komanda, Mambasa, Mandima, Rwampara ir Tchomia sveikatos zonose Ituri provincijoje (1 pav.).

Pavienių įvežtinių ligos atvejų registruota ir kitose Kongo vietose, taip pat Ugandoje.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras įspėja keliautojus, kad Vakarų Centro Afrikoje, Kongo Demokratinėje Respublikoje (KDR), plinta gyvybei pavojinga infekcija – Ebolos hemoraginė karštligė.

Liepos viduryje Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Tarptautinių sveikatos priežiūros taisyklių Ekstremalių situacijų komitetas paskelbė, kad Ebolos hemoraginės karštligės protrūkis Demokratinėje Kongo Respublikoje (DKR) yra tarptautinio masto ekstremali situacija, kelianti grėsmę visuomenės sveikatai.

Nuo protrūkio pradžios iki 2019 m. liepos 19 d. DKR užregistruoti 2522 (1698 mirties) nuo Ebolos hemoraginės karštligės atvejai.

Susirgimai registruoti Alimbongo, Beni, Biena, Butembo, Goma, Kalunguta, Katwa, Kayna, Kyondo, Lubero, Mabalako, Manguredjipa, Masereka, Mutwanga, Musienene, Oicha and Vuhovi sveiktos zonose North Kivu provincijoje ir Ariwara, Bunia, Nyankunde, Komanda, Mambasa, Mandima, Rwampara ir Tchomia sveikatos zonose Ituri provincijoje (1 pav.).

Pavienių įvežtinių ligos atvejų registruota ir kitose Kongo vietose, taip pat Ugandoje.

Padedant PSO ir kitoms organizacijoms vykdomos ligos kontrolės priemonės: žiedinė vakcinacijos strategija, ankstyvas atvejų išaiškinimas ir sąlytį turėjusių asmenų skiepijimas, saugus laidojimas, sveikatos priežiūros darbuotojų skiepijimas ir kt.

Ebolos hemoraginę karštligę sukelia Ebolos virusas plintantis tiesioginio sąlyčio metu su gyvų ar mirusių užsikrėtusių asmenų krauju ar kūno skysčiais (pvz.: seilėmis, šlapimu, liaukų arba organų sekretais, sperma, išmatomis, motinos pienu). Ebolos virusu galima užsikrėsti per nesaugius lytinius santykius. Ebolos virusas spermoje gali būti aptinkamas 9 mėn. po pasveikimo. Virusu taip pat galima užsikrėsti tiesioginio sąlyčio su mirusių ar gyvų laukinių gyvūnų, kaip antai beždžionių, miško antilopių ir šikšnosparnių, krauju, kitais kūno skysčiais ar organais metu.

Inkubacinis Ebolos hemoraginės karštligės periodas yra 2-21 dienos. Liga prasideda staiga, karščiuojama, skauda raumenis, galvą bei gerklę ir jaučiamas silpnumas. Daugeliui ligonių simptomai pasireiškia praėjus vienai savaitei nuo sąlyčio su virusu. Kiek vėliau Ebolos hemoraginė karštligė pasireiškia vėmimu, viduriavimu, bėrimu, kepenų ir inkstų veiklos sutrikimu. Kai kuriems ligoniams prasideda gausus vidinis ir išorinis kraujavimas ir vienu metu sutrinka kelių organų veikla.

Pasaulio sveikatos organizacija šiuo metu nerekomenduoja jokių kelionių ar prekybos apribojimų šalyje. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro vertinimu, Europos Sąjungos piliečių, gyvenančių ar keliaujančių, užsikrėtimo rizika vertinama kaip maža laikantis atsargumo priemonių.

Keliautojams, vykstantiems į Kongą, rekomenduojama:
vengti tiesioginio sąlyčio su ligoniais ar mirusiais nuo šios ligos, su jų krauju, kūno skysčiais;
vengti sąlyčio su laukiniais gyvūnais, nevalgyti jų mėsos;
plauti ir nulupti vaisius ir daržoves prieš vartojimą;
neiti į šikšnosparnių gyvenamas vietas, pvz.: rūsius, apleistus pastatus ar kasyklas;
neturėti nesaugių lytinių santykių;
dažnai plauti rankas su muilu ar naudoti rankų antiseptiką.

Patarimai iš Kongo išvykstantiems keliautojams

Jei per tris savaites po išvykimo iš užkrėstos teritorijos pasireiškia karščiavimas, nepaaiškinamas nuovargis, viduriavimas ar kiti simptomai (pvz.: vėmimas, kraujosruvos, galvos skausmas), reikėtų:
skubiai kreiptis į gydytoją ir nurodyti, kur buvote išvykęs;
prieš atvykstant telefonu susisiekti su medicinos įstaiga, kad personalas užtikrintų tinkamą asmeninę apsaugą jus priimdamas.


Šaltinis: ULAC