/Teisėjų įvaizdžio visuomenėje formavimas – siekiamybė ar būtinybė?

Teisėjų įvaizdžio visuomenėje formavimas – siekiamybė ar būtinybė?

Šiuolaikiniame į vartotoją orientuotame pasaulyje aktualus tiek organizacijos bendrąja prasme, tiek konkrečios profesijos atstovo įvaizdis. Įmonės suinteresuotos kurti savo įvaizdį, kuris būtų palankus vartotojų atžvilgiu ir skatintų juos pasitikėti organizacija. Įvaizdžio kūrimas ir įtvirtinimas yra nuosekli ir daug laiko bei idėjų reikalaujanti veikla, kurios rezultatai pasirodo ne taip greitai, kaip norėtųsi.

Pastaruoju metu kalbant apie susvyravusį pasitikėjimą teismais ir teisėjais ypač aktualūs tampa moksliniai tyrimai, kuriais siekiama atskleisti veiksnius, sudarančius teismų ir teisėjų įvaizdį, lemiančius (ne)pasitikėjimą jais. Šie tyrimai leidžia ir pasidžiaugti pastaraisiais metais gerėjusia įvaizdžio statistika, ir suteikia viltį, kad žinant, kokie kriterijai svarbūs pozicijoms atkurti, dėl darbo ir susitelkimo rezultatai ateityje gerės.

Apie naujausius mokslinius tyrimus šioje srityje kalbamės su Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto profesoriumi dr. Gintautu Valicku, pristačiusiu monografiją „Teisėjų elgesio ir įvaizdžio socialinė percepcija“.

Profesoriau, Jūsų monografijos pavadinime minimas žodžių junginys – teisėjo įvaizdis. Tai iš tiesų ganėtinai nauja, kadangi iki tol daugiausia buvo kalbama apie teismų (tarsi juos nuasmeninant) įvaizdį. Tad kas yra tas teisėjo įvaizdis ir iš kokių veiksnių jis susideda?

Mes tyrinėjome teisėjų ir teismų įvaizdį, kurį paprasčiausiai galima apibūdinti kaip žmonių susikurtą nuomonę apie teisėjus ir teismus. Remdamiesi įvairių autorių darbais, išskyrėme tris teisėjų ir teismų įvaizdžio dėmenis. Pirma, aplinkos įvaizdis, kuris apima teismų išorės ir vidaus patalpų būklę, vietos patogumą (pasiekiamumą), informacijos apie teismus ir jų veiklą prieinamumą bei aiškumą, teisėjų ir teismo darbuotojų išvaizdą ir pan. Antra, paslaugų įvaizdis, apimantis teismo proceso trukmę ir kainos prieinamumą, naujų technologijų taikymą, santykių su teismo proceso dalyviais pobūdį (pvz., pagarbų ir mandagų teisėjų ir teismo darbuotojų elgesį), sudarytos teismo posėdžių darbotvarkės laikymąsi, teisingų sprendimų priėmimą, suprantamą sprendimų motyvų bei argumentų pateikimą ir pan. Trečia, socialinis įvaizdis. Tai teisėjo profesijos patrauklumas ir prestižas, visuomenės narių pagarba teisėjams, teisėjų atsidavimas savo darbui, nepriekaištinga reputacija, kompetencija, sąžiningumas ir pan.

Kaip patys teisėjai supranta savo įvaizdį ir kiek, Jūsų nuomone, įvaizdžio kūrimas yra svarbus šios profesijos atstovams? Ar teisėjo įvaizdis turi įtakos ir suvoktam teisingumui?

Gauti duomenys atskleidė, kad teisėjai, palyginti su visų išorinių, t. y. teismams nepriklausančių, visuomenės grupių nuo 14 iki 86 m. amžiaus atstovais, daug palankiau vertina paslaugų ir socialinį įvaizdį. Nors netirta, kokie yra šių vertinimų skirtumų šaltiniai, minėtas teisėjų ir visuomenės atstovų paslaugų ir socialinio įvaizdžio vertinimų atotrūkis reikalauja dėmesio, nes jis gali tapti vienu iš žmonių nepasitikėjimo teismais veiksnių.
Be abejonės, teigiamas teisėjų ir teismų įvaizdis gali būti svarbus dėl įvairių priežasčių. Pavyzdžiui, jis gali padėti pritraukti į teismus geriausius kandidatus, užtikrinti, kad žmonės norėtų savanoriškai bendradarbiauti su teismais. Teigiamas suvoktas įvaizdis gali padidinti pačių teisėjų pasitikėjimą ir pasitenkinimą atliekamu darbu, o tai savo ruožtu pagerintų jų darbo kokybę ir pan.

Teisėjų ir teismų įvaizdžio pobūdis gali turėti įtakos ir suvoktam teisingumui, nes žmogus, prastai vertinantis paslaugų įvaizdį, gali ateiti į teismą iš anksto tikėdamasis neteisingų teisėjo veiksmų ir jam nepalankaus teismo sprendimo.


Šaltinis: Nacionalinė teismų administracija