/Egzotiniai gyvūnai namuose: GRAIKINIS VĖŽLYS (Greek Tortoise)

Egzotiniai gyvūnai namuose: GRAIKINIS VĖŽLYS (Greek Tortoise)

Graikinis vėžlys (lot. Testudo graeca) – sausumos vėžlių (Testudinidae) šeimos roplys. Labiausiai paplitęs Šiaurės Afrikoje ir Viduržemio jūros pakrantėje. Gali išgyventi iki 50 metų ir užauga iki 28 cm. ilgio.
Užsienyje šiais vėžliais pradėta prekiauti jau 1950 m., tačiau daugybė jų nugaišo dėl neišmanymo kaip jais rūpintis. Daugelis vėžlių gyvena kaip sodų gyvūnai ir dėl trumpų vasarų gauna labai mažai UVB spindulių. Lietuvoje jie nėra labai populiarūs namų augintiniai. Jais prekiauja kai kurios zooprekių parduotuvės.

TERARIUMAS IR JO APŠVIETIMAS GRAIKINIAM VĖŽLIUI

Tai dieninis gyvūnas, todėl terariumas turi būti termoreguliuojamas. To reikia, kad vėžlys bet kada galėtų palaikyti tinkamą savo kūno temperatūrą išoriniais šilumos šaltiniais. Taip pat reikia atkurti saulės šviesą, naudojant UVA/UVB spindulių šaltinius. Bet kuris dieną aktyvus roplys, netekęs UVB šaltinio kenčia. Vėžliams reikalinga 8-9 val. UVB spindulių per dieną, todėl svarbu, kad dirbtinė šviesa sklistų ne tik iš UV lempų, bet ir iš kito šviesos šaltinio, įjungto po 14-16 val. per dieną, tai vadinama fotoperiodu.

TEMPERATŪRA

Kaip jau ir minėta anksčiau, kiekvienam ropliui reikia įrengti kelias skirtingos šilumos zonas terariume. Turi būti karštoji ir vėsioji zonos, tarp kurių būtų laipsniškas temperatūros pasikeitimas. Tai vadinama termoreguliacija, kuri yra roplio laikymo priežiūros pagrindas. Vėžlys mėgsta aukštą temperatūrą, todėl jaus komfortą esant +45°C šilumai. Dieną vėsioje zonoje turėtų būti ne mažiau +25°C. Naktį temperatūra gali nukristi iki +20°C, bet ne žemiau.
Šeimininkai dažnai klysta, nakčiai visai išjungdami šilumos šaltinį. Svarbiausia, kad terariume būtų geros kokybės termometras, kurio pagalba būtų galima sekti ar vėžliukui nėra per vėsu. Temperatūrą reikia matuoti abiejose terariumo zonose.

SUBSTRATAS

Gyvybiškai svarbu, kad roplio substratas būtų suvirškinamas arba be žalos pasišalintų iš organizmo. Vėžliai praryja substratą, esantį terariume dviem būdais: atsitiktinai, pašarą tiesiog sutrypdami ir nuo jo ėsdami, antra – specialiai jį ėsdami, kad gautų vitaminų ir mineralų. Idealiausiai tinka koralinis smėlis, nes kiti substratai vienaip ar kitaip gali būti žalingi.

ŽIEMOS MIEGAS

Dažnai klaidingai manoma, kad absoliučiai visi sausumos vėžliai gamtoje įminga. Tai vadinama hibernacija. Graikiniai vėžliai yra kilę iš labai karštos aplinkos, kuri visai nepanaši į vėsiąją Lietuvoje. Mūsų žiemos jiems sukelia nenatūralų šešių mėnesių periodą. Dauguma herpetologų mano, kad pageidautina atkurti vėžliams jų natūraliąją aplinką. Atšalus orui reikėtų tinkamai įrengti dieninio tipo terariumą ir suteikti 12 savaičių atvėsimo periodą.
Gaila, tačiau šie vėžliai vis dar laikomi sode nuo vėlyvojo pavasario iki vėlyvojo rudens, vėliau – dėžėje per žiemą.

SVEIKATA

Ar vėžlys yra sveikas, pakankamai sveriantis, turi nuspręsti veterinaras, jį pamatavęs, pasvėręs ir įvertinęs jo bendrą sveikatos būklę. Žiemos miegui vėžlys yra patalpinamas į šiaudais ar šienu pakreiktą dėžę, joje turi būti pastovi +5°C – +10°C temperatūra. Vėžlį reikia apžiūrėti bent kartą per savaitę. Atsižvelgiant į Edinburgo zoologijos sodo specialistų pavyzdį, jie jau trisdešimt metų vėžliams nesukelia „įmigio“ ir šie yra sveiki bei kasmet sėkmingai veisiasi.

MAISTO RACIONAS

Graikiniams vėžliams tinka pašaras, kurį nelaisvėje sudaro kalciu ir vitaminais praturtinti žalumynai ar įvairūs, gamtoje augantys augalai, mišinys. Pvz. kiaulpieniai, dobilai ar usniai. Be vitaminų ir kalcio priedų, jiems galima duoti smulkiai sutrintų kiaušinių lukštų, kreidos, šie priedai turėtų būti sumaišyti su pašaru. Vaisiai turėtų sudaryti ne daugiau kaip 5-10 % raciono. Gyvūnų parduotuvėse galima įsigyti specialiai vėžliams skirto pašaro, kurį jie mėgsta. Šerti juos reikia kasdien, nebent jie patys to nenori.

CHARAKTERIS

Vėžliai yra labai socialūs ropliai ir mėgsta savo rūšies kompaniją. Tarp patinų gali būti šiek tiek agresijos, bet patelės gerai sugyvena kartu. Nepatartina laikyti šio vėžlio vieno, tačiau kitą gyventoją į terariumą reikėtų įleisti atsargiai, kadangi nuo vienatvės gali patapti agresyvus. Kartu laikyti kelių rūšių vėžliukus gali būti pavojinga, kadangi graikinių vėžlių patinai turi labai tvirtą šarvą, kitų rūšių vėžlių karapaksas (šarvas), juos suleidus, gali būti sužalojamas.

KIAUTO PRIEŽIŪRA

Vėžlio kiautas susideda iš karapakso (viršutinio šarvo), atrkrūtinio (apatinio šarvo) ir atskirų dalių, vadinamų skydeliais. Šios tankios medžiagos sudėtis panaši į mūsų nagų sudėtį. Abiejų šių reiškinių pašalinis efektas – tarp skydelių kaupiasi purvas ir bakterijos, kurie gali sukelti sausąjį puvinį ir kitas panašaus pobūdžio šarvo infekcijas.

Tai gražūs ropliai, tačiau mažai domisi žmogumi ir neatrodo, kad labai vertintų bendravimą su juo. Tiesą sakant, žmogų jie tik toleruoja.


Šaltinis: www.tavogyvunas.lt