/Lietuva pasirengusi teikti logistikos paslaugas industriniam parkui „Didysis akmuo“

Lietuva pasirengusi teikti logistikos paslaugas industriniam parkui „Didysis akmuo“

Lietuva, siekdama aktyviai dalyvauti krovinių tarp Europos ir Azijos logistikos grandinėje, yra pasirengusi teikti transporto ir logistikos paslaugas Minsko apskrityje įsikūrusiam Baltarusijos ir Kinijos industriniam parkui „Didysis akmuo“. Apie tai antradienį susisiekimo ministras Rokas Masiulis kalbėjo Baltarusijoje vykusiame regioninio bendradarbiavimo forume „Industrinis parkas „Didysis akmuo“ – pasaulinių galimybių pavyzdys“.

„Lietuvos siekis – teikti aukštos kokybės transporto ir logistikos paslaugas bei sukurti palankias sąlygas tranzitiniam krovinių srautui tarp Europos ir Kinijos. Patikima ir efektyvi krovinių logistika nuo Lietuvos ir Baltarusijos valstybių sienos iki Klaipėdos jūrų uosto, atsižvelgiant į augančius industrinio parko „Didysis akmuo“ poreikius, yra viena prioritetinių bendradarbiavimo su Baltarusija sričių“, – sakė susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Pasak ministro, ilgametė Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimo patirtis transporto ir logistikos srityje, geri valstybės institucijų ir transporto kompanijų ryšiai, gebėjimas spręsti tokius klausimus, kaip Lietuvos ir Baltarusijos valstybių sienos kirtimas per 30 min. vežant krovinius geležinkeliu – visa tai ne tik augina dvišalius krovinių srautus, bet ir didina šalių bendradarbiavimo potencialą plėtojant ekonominius ryšius tarp Europos ir Azijos.

Klaipėdos valstybinis jūrų uostas, AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir Kauno laisvoji ekonominė zona jau yra pasirašę ketinimų protokolus dėl bendradarbiavimo su industriniu parku „Didysis akmuo“. Tai patvirtina jų ketinimus plėtoti logistiką, ypatingą dėmesį skiriant krovinių srautams tarp Kinijos, Baltarusijos ir Lietuvos logistikos centrų.

Gabenant Europai skirtus Kinijos krovinius, AB „Lietuvos geležinkeliai“ siūlo panaudoti šalies privalumą – dviejų geležinkelio tinklų – 1435 mm ir 1520 mm – sinergiją, skirtingos vėžės geležinkelio linijas jungiančius terminalus Šeštokuose ir Kaune, taip pat intermodalinius Vilniaus ir Kauno terminalus.

„Matome atsiveriančias galimybes Klaipėdos uostui, Lietuvos geležinkeliams ir intermodaliniams terminalams Vilniuje ir Kaune, kelių transportui, logistikos centrams – turime maksimaliai jomis pasinaudoti. Šiame kontekste matome galimybę efektyviau panaudoti ir „Rail Baltica“ liniją“, – teigė ministras R. Masiulis.

Krovinių pervežimas tarp Lietuvos ir Baltarusijos nuolat auga. Šių metų sausio–gegužės mėn., palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, 4 proc. padidėjo krovinių vežimas geležinkeliais, 13 proc. – traukiniu „Vikingas“. Šiemet ypač augo Kinijos krovinių tranzitas – nuo 7 traukinių 2018 m. sausio–gegužės mėn. iki 56 traukinių per pirmus penkis šių metų mėnesius.


Šaltinis: Susisiekimo ministerija