/Pateikta paraiška ES paramai Lietuvos-Latvijos dujotiekio pajėgumų didinimui

Pateikta paraiška ES paramai Lietuvos-Latvijos dujotiekio pajėgumų didinimui

Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius „Amber Grid“ pateikė paraišką Inovacijų ir tinklų programų vykdomajai įstaigai (INEA) prie Europos Komisijos dėl dujotiekio, jungiančio Lietuvą ir Latviją, pajėgumų didinimo projekto finansavimo. Bendra paraiška dėl ES paramos pateikta kartu su Latvijos dujų perdavimo sistemos operatoriumi „Conexus Baltic Grid“.

Gegužės pabaigoje Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija pritarė dujotiekio jungties tarp Lietuvos ir Latvijos pajėgumų padidinimo projekto Lietuvos investicijų daliai – 4,7 mln. eurų. Planuojama, kad bendros investicijos šiam projektui sudarys 10,2 mln. eurų. Lietuvos–Latvijos jungties padidinimo statybų etapui tikimasi gauti didžiausią galimą ES paramą pagal Infrastruktūrų tinklų priemonę (CEF) – iki 75 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Atsakymą dėl šiam svarbiam Baltijos šalių dujų rinkos plėtros projektui paramos numatoma gauti jau šių metų rudenį.

Pasak „Amber Grid“ generalinio direktoriaus Sauliaus Bilio, padidinus dujų perdavimo pajėgumus tarp Lietuvos ir Latvijos, bus sudarytos geresnės sąlygos rinkai naudotis Klaipėdos SGD terminalu, Latvijos Inčukalnio požemine dujų saugykla, o nuo 2022-ųjų ir GIPL jungtimi. „Integravus Baltijos šalių dujų rinkas į bendrą ES dujų rinką, ši jungtis taps svarbia maršruto, jungiančio Europos ir Rytų Baltijos regiono rinkas, dalimi“, – sako „Amber Grid“ vadovas.

Lietuvos–Latvijos jungties praplėtimas būtų trečias europinės svarbos, bendrojo intereso projektas, įskaitant dujotiekio Klaipėda–Kiemėnai pajėgumų padidinimo projektą ir dujotiekių jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos GIPL projektą, kurių įgyvendinime dalyvauja „Amber Grid“.

2018 m. atlikta dujotiekių jungties tarp Lietuvos ir Latvijos pajėgumų padidinimo projekto galimybių studija ir kaštų-naudos analizė parodė, kad regiono dujų rinkos poreikio ir dujų tiekimo saugumo užtikrinimui, po to, kai bus nutiestos dujotiekių jungtys tarp Suomijos ir Estijos ir tarp Lenkijos ir Lietuvos, bus reikalingi didesni pajėgumai.

Dujotiekio tarp Latvijos ir Lietuvos pajėgumų didinimo projektą numatoma įgyvendinti iki 2023 m. pabaigos. Užsitikrinus projekto finansavimą, numatoma skelbti viešuosius pirkimus statybos darbams Lietuvos teritorijoje atlikti. Preliminariai tai galėtų įvykti 2020 metų antroje pusėje.

Projekto metu Lietuvos pusėje numatoma padidinti Kiemėnų dujų apskaitos stoties pajėgumus ir pertvarkyti dujotiekį prie Panevėžio kompresorių stoties, o Latvijoje – modernizuoti magistralinį dujotiekį, kad būtų galima padidinti maksimalų darbinį slėgį nuo 40 iki 50 barų. Investicijos padidins dujotiekio pajėgumus iki 130,47 GWh per parą Latvijos kryptimi (dabar yra 67,6 GWh per parą) ir iki 119,5 GWh per parą Lietuvos kryptimi (dabar yra 65,1 GWh per parą).

Projektas įtrauktas į ES Bendro intereso projektų sąrašą, Europos dujų perdavimo sistemos operatorių tinklo (ENTSOG) dešimties metų plėtros planą ir Nacionalinės elektros ir gamtinių dujų perdavimo infrastruktūros prioritetinių projektų įgyvendinimo planą.


Šaltinis: Energetikos ministerija