/Kaip tapti plaukiku gelbėtoju, gebančiu gelbėti skęstančiuosius?

Kaip tapti plaukiku gelbėtoju, gebančiu gelbėti skęstančiuosius?

Šiltos vasaros dienos daugelį vilioja prie ežerų, upių ir tvenkinių. Deja, tada dažniausiai ir išauga skęstančiųjų skaičius. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiais metais vandens telkiniuose nuskendo 29 gyventojai. Praėjusiais metais per tą patį laikotarpį vanduo pasiglemžė 59 žmonių gyvybes.

Gelbėtojai nuolat gelbsti skęstančiuosius. Ugniagesių gelbėtojų mokykla yra viena iš įstaigų, rengiančių plaukikus gelbėtojus. Pernai joje buvo parengti 136 plaukikai gelbėtojai. Jų poreikis nemąžta.

Plaukiko gelbėtojo kursai trunka 9 dienas (16 val. teorija ir 50 val. praktika). Asmenys, norintys jais tapti, privalo atitikti keliamus reikalavimus (turėti pagrindinį išsilavinimą, būti 18-55 m. amžiaus, praėję medicininę komisiją ir įvykdę atrankos normatyvus).

Pretendentai, norintys mokytis šiuose kursuose, privalo išlaikyti atrankos testus: plaukimas 100 m laisvuoju stiliumi ir 50 m nugara, nėrimas 20 m į tolį, nėrimas į 5 m gylį, laikymasis 5 min. vandens paviršiuje.

Šių kursų metu klausytojai ne tik tobulina savo plaukimo techniką, bet ir išmoksta taisyklingai plaukti ir nerti, naudodami kaukę, vamzdelį ir plaukmenis. Taip pat jie įgunda naudoti gelbėjimo priemones, sužino, kaip išsilaisvinti nuo skęstančiojo, kaip jį transportuoti, išnešti į krantą ir gaivinti. Baigusieji šiuos kursus yra išgelbėję ne vieno skendusiojo gyvybę.

Ką daryti pamačius skęstantį žmogų?

Nedelsiant skambinkite pagalbos telefonu 112 ir nurodykite vietą, kur įvyko nelaimė.

Be to, dera žinoti, kad neretai būna sunku nuspėti, kaip klostysis situacija gelbstint skęstantįjį, todėl nereikėtų pamiršti, kad pagalbos gali prireikti ir pačiam gelbėtojui.

Svarbu yra kuo greičiau gelbėti, nes skenduoliui po vandeniu išbuvus ilgiau kaip 6 min., tikimybė, kad jį pavyks atgaivinti, smarkiai mažėja.

Saugiausias gelbėjimo būdas yra mesti skęstančiajam plūduriuojantį daiktą. Jei to neįmanoma padaryti, pavyzdžiui, kai skęstantysis yra per toli, prie jo plaukite pasiėmę šaką, čiužinį ar kamuolį, kad jis turėtų galimybę į juos įsitverti. Beje, panikos apimtas žmogus griebiasi ir šiaudo, todėl parankinis daiktas yra būtinas, kad į gelbėtoją įsikabinęs skęstantysis, jo paties nenutemptų į vandens gelmę.

Beje, profesionalūs gelbėtojai, prieš šokdami į vandenį gelbėti skęstančiojo, visada pasiima plūdurą ar gelbėjimo ratą. Stumiant vieną iš jų link skęstančiojo, šis automatiškai griebia jį, o gelbėtojui pavyksta išvengti panikuojančio nelaimėlio glėbio.

Pakliuvus į skęstančiojo glėbį, būtina kuo greičiau iš jo išsilaisvinti, nes tai gali pražudyti abiejų gyvybes. Vienas iš būdų, jei skęstantysis gelbėtoją apsikabinęs iš priekio, delnu stumti nuo savęs jo veidą, kad panikuojantis žmogus loštųsi atgal ir atsilaisvintų jo rankos. Beje, šio veiksmo vandenyje neatlaiko net ir stipriausio vyro gniaužtai. Jei šis būdas nepadeda, reikia kartu su skęstančiuoju nerti gilyn. Tada pastarasis stengiasi kapanotis į vandens paviršių, o gelbėtojas – paleidžiamas iš gniaužtų. Ištrūkus, gelbėtojas iš karto turi nuplaukti bent kelis metrus į šoną, kad vėl nebūtų pastvertas skęstančiojo.

Skęstantį žmogų reikia gelbėti tik jam iš nugaros. Skendusįjį atplukdžius į krantą, pirmiausia, jei dar nebuvo to padaryta, reikia kviesti pagalbą, nepervertinant savo gebėjimų. Beje, ištraukti skendusį žmogų, bet nieko nedaryti – tolygu jo mirčiai.

Pirminius gaivinimo veiksmus gali atlikti kiekvienas. Ant kranto paguldytam, vandens prisirijusiam žmogui, negalima kišti po galva jokių daiktų. Galva turi būti atlošta, kad atsilaisvintų kvėpavimo takai, nes to nepadarius, atliekant išorinį širdies masažą ar dirbtinį kvėpavimą, gelbėjamasis gali paspringti skrandžio turiniu.

Atliekant gaivinimą yra daromi 2 įpūtimai ir 30 paspaudimų, jei negalite dėl tam tikrų priežasčių (pykina ir kt.) atlikti įpūtimų, yra daromas tik širdies masažas.

Ką daryti, jei skęstate pats?

Nepanikuokite, nes panika atima jėgas.

Mojuokite rankomis, nesivaržydami šaukitės pagalbos ir kuo greičiau pradėkite plūduriuoti, nes tai padės išsaugoti jėgas.

Jei patekote jūroje į srovę, nesistenkite plaukti prieš ją, leiskitės jos nešami, kai ji susilpnės, plaukite į šoną, o tada – į krantą.

Daugiau patarimų, kaip saugiai elgtis vandenyje ir padėti kitiems, patekusiems į nelaimę, rasite Ugniagesių gelbėtojų mokyklos internetinėje svetainės skyriuje „Saugus elgesys vandenyje“ http://ugm.lrv.lt/lt/saugus-elgesys-vandenyje .


Šaltinis: Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas