/Žemės sklypų ribų posūkio taškų koordinačių neatitikimus turi ištaisyti žemės sklypų savininkai

Žemės sklypų ribų posūkio taškų koordinačių neatitikimus turi ištaisyti žemės sklypų savininkai

Nacionalinės žemės tarnybos specialistų vis dažniau klausiama, ar valstybės lėšomis galima būtų atlikti privačių žemės sklypų ribų posūkio taškų koordinačių tikslinimą dėl žemės sklypų ribų posūkio taškų koordinačių nesutapimų, kurie atsirado dėl anksčiau naudotų senųjų koordinačių sistemų ir paaiškėja vykdant statybos bei kitus infrastruktūros darbus (dujotiekio, vandentiekio, nuotekų ir pan.).

1996 m. vasario 1 d. Lietuvos teritorijoje buvo pradėta taikyti Lietuvos koordinačių sistema LKS-94 (taip vadinamoji – valstybinė koordinačių sistema), kuri buvo įvesta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 936 „Dėl Lietuvos geodezinių koordinačių sistemos įvedimo“ ir integruota į bendraeuropinę sistemą.

1942 m. koordinačių sistema ir jos variantas 1963 m. koordinačių sistema atliekant geodezinius matavimus, rengiant planus ir sudarant naujus žemėlapius šiuo metu nebenaudojama.

Lietuvos miestų ir gyvenviečių geodezinis pagrindas (geodezinis tinklas) iki 1990 metų buvo sudarytas vietinėje koordinačių sistemoje. Šis geodezinis pagrindas nėra vienalytis, jis buvo sudaromas atliekant matavimus skirtingais laikotarpiais ir įvairiais metodais, dėl to punktų koordinatės nustatytos su paklaidomis.

Transformuojant koordinates iš vietinės koordinačių sistemos į valstybinę koordinačių sistemą, neatliekant kontrolinių matavimų, paklaidos nebuvo eliminuojamos, todėl koordinatės, nustatytos vietinėje koordinačių sistemoje ir transformuotos į valstybinę koordinačių sistemą, gali skirtis nuo koordinačių, nustatytų matuojant nuo valstybinio geodezinio pagrindo (GPS 1, 2 ir 3 klasių tinklų) punktų ar nuo LitPOS valstybinėje koordinačių sistemoje. Dėl šių koordinačių skirtumų ir gali atsirasti žemės sklypų ribų pokyčiai, t. y. vietovėje esančios žemės sklypų ribos gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtų žemės sklypų ribų, kurios buvo nustatytos vietinėje koordinačių sistemoje ir transformuotos į valstybinę koordinačių sistemą.

Kadangi Lietuvos miestų ir gyvenviečių geodezinis pagrindas nėra vienalytis, t. y. sudarytas skirtingais laikotarpiais ir įvairiais metodais, todėl visai Lietuvos teritorijai negalima nustatyti vienodų paklaidų, kurios gali atsirasti transformuojant koordinates iš vietinės koordinačių sistemos į valstybinę koordinačių sistemą, dydžių. Šių paklaidų dydžiai yra skirtingi (pvz., Radviliškio rajono gyvenvietėse (Acokavų k., Alksnupių k., Baisogalos mstl., Gražionių k., Grinkiškio mstl., Kairėnų k., Kutiškių k., Radviliškio m. ir kt.) nustatyti koordinačių skirtumai siekia nuo 0,071 m iki 0,474 m, Palangos miesto centrinėje dalyje nustatyti koordinačių skirtumai siekia nuo 0,250 m iki 0,300 m, Šventojoje – nuo 0,500 m iki 0,700 m, Būtingėje – nuo 0,700 m iki 1,00 m).

Nustačius neleistinas žemės sklypų ribų paklaidas, ribų posūkio taškų koordinatės, nustatytos vietinėje koordinačių sistemoje ir  transformuotos į valstybinę koordinačių sistemą, turi būti tikslinamos atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus valstybinėje koordinačių sistemoje.

Privačių žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami šių žemės sklypų savininkų lėšomis. Teisės aktuose nėra numatytos galimybės valstybės lėšomis tikslinti privačių žemės sklypų ribų.


Šaltinis: NŽT