/J. Zinkevičiūtė: aktorytė ar jūra, jūra ar aktorystė?

J. Zinkevičiūtė: aktorytė ar jūra, jūra ar aktorystė?

LTnews.lt tęsdama rubriką „10 klausimų aktoriui“ kalbina teatro, televizijos ir kino aktorę Justę Zinkevičiūtę. Kas jos gyvenime pirmauja – aktorystė ar jūra, jūra ar aktorystė? Aišku tik viena, abu dalykai yra neatsiejami. Dėl meilės jūrai ir gimtajam kraštui, Justė grįžo gyventi į Nidą, į savo gimtąjį kraštą, o į repeticijas neretai važiuoja net 300 kilometrų! Vienas juokas, kai groja mėgstama muzika, o priešais ilgas kelias ir kavos puodelis rankose.

Kava yra trečias svarbus dalykas aktorės gyvenime. Justė ne tik labai mėgsta kavą, bet ir yra parašiusi knygą – „Kavos puodelis prie jūros“. Knyga ne apie kavą, o apie istorijas, kurios nutinka ją geriant, ja mėgaujantis. Knygoje Justė siūlo atrasti laiko ne tik kavos puodeliui, bet ir sau, taip svarbiam moteriškumui: pasidažyti lūpas, apsivilkti ryškią suknelę, įsijungti garsią muziką ir būti tuo personažu, kuriuo šiandien norisi.

Per savo aktorystės laikotarpį, Justė įkūnijo ne vieną visiems gerai žinomą personažą: pagrindinis vaidmuo seriale „Emilija“, kuris paskatino Justę dar kartą stoti į aktorinį Vilniuje, „Moterys meluoja geriau“ įkūnytas Tomos personažas, vėliau kine pasirodęs filmas „Valentinas vienas“. Nepamirškime ir Domino teatro, kuriame aktorė atliko dešimtis skirtingų personažų…

Taigi, Justės Zinkevičiūtės atsakymai į „10 klausimų aktoriui“

  1. Didžiausia motyvacija darbe man yra …

Kai Tave ne tik girdi, bet ir išgirsta. Atrodo ko ne vienodi žodžiai, bet skirtumas tarp jų milžiniškas. Būti išgirstai žiūrovo – begalinė laimė. Kai žiūrovas patiki tavimi, vadinasi jis išgirdo tai, ką norėjai pasakyti savo buvimu scenoje ar ekrane.

2. Mėgstamiausia ir nemėgstamiausia aktorystės dalis

Man teatras yra tarsi gyvenimas, o scena – antrieji namai ir čia nėra kraštutinumai, tiesiog esu savo vietoje, kurioje jaučiuosi laiminga. Man patinka kurti vaidmenis, ieškoti personažo, jį prisijaukinti, atrasti koks jis turi būti, kaip jis turi kvėpuoti, jausti, išgyventi, šypsotis…. O nepatinka… Gal anksti repetuoti, keltis į filmavimus 5 ar 6 ryto, grimuotis, tai vargina!

3. Ar kada buvo taip, kad ilgą laiką tiesiog negalėjote “išeiti iš vaidmens” ?
Kai išmokau žiūrėti ir priimti aktorystę kaip savo profesionalumą, šitie dalykai dingo.

4. Kaip atmintinai išmokstate tiek daug teksto?
Nesimokydami. Aktoriai tokie žmonės, kurie gali išmokti „paklodės tekstų“. Jie tiesiog įsimena ir viskas. Magijos čia nėra. Net nežinau kaip tinkamai atsakyti į šį klausimą. Tai neatsiejama aktorystės dalis.

5. Juokingiausia situacija su gerbėjais. (Pvz. kai žiūrovai jus per daug sutapatina su jūsų tuo metu kuriamu personažu, kai gerbėjai persistengia…)
Kartą vienas vyras manęs paklausė: ar man kas nors yra sakęs, kad aš labai panaši į vieną aktorę. Tada jam, šypsodamasi, atsakiau, kad niekas nesakė. O šis tik išgirdęs mano balsą pridūrė, kad kai kalbu ir balsas labai panašus į tos aktorės. Vyras niekaip nesuprato, kad tai vienas ir tas pats žmogus.

6. Ar yra tekę vaidinti priešingos lyties atstovą? Jei taip, kaip sekėsi?
Ne, neteko. Matyt, režisieriai netiki, kad sugebėčiau.

7. Sakoma, kad darbo į namus “parsinešti” negalima. Ar tai galioja aktorystei?
Negalioja. Kai kuriu vaidmenį, iki pat premjeros vaikštau drauge su savo personažu. Ieškau jo privalumų ir trūkumų. Išskirtinių bruožų ir įtaigumo.

8. Aš to niekada teatre, kine nedaryčiau…

Neateičiau kurti vaidmens su savo ego.

9. Ar yra specialūs pratimai, padedantys įsijausti į naują vaidmenį, jį prisijaukinti, suprasti?

Manau šitas klausimas ir yra atsakymas – pirmiausia tu turi suprasti koks yra vaidmuo, kas jam artima, kokiu laikmečiu jis gyvena, kokios jo vertybės… Tada prisijaukini personažą, juo patiki ir būdamas scenoje juo tampi. Tai reikalauja laiko ir bandymų.

10. Kas, jei ne aktorius?

Norėčiau dirbti gėlių turgelyje. Man labai patinka gėlės, galėčiau jas pardavinėti, kurti gėlių puokštes, prižiūrėti gėles …


LTnews.lt dėkoja aktorei Justei Zinkevičiūtei už atsakymus.


Autorė Toma Beržonskienė