/Seimas įteisino laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės peržiūros mechanizmą

Seimas įteisino laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės peržiūros mechanizmą

Ketvirtadienį Seimas priėmė Teisingumo ministerijos parengtas Baudžiamojo kodekso ir kitų įstatymų pataisas, leisiančioms peržiūrėti nuteistiesiems paskirtą įkalinimo iki gyvos galvos bausmę. Tokį prašymą nuteistieji galės pateikti atlikę 20 metų laisvės atėmimo bausmę.

„Priimdama šias pataisas, Lietuva įvykdė Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą įteisinti bausmės iki gyvos galvos peržiūros mechanizmą. Prašyti terminuotos laisvės atėmimo bausmės galės tik tie nuteistieji, kurie teismo sprendimu bus pripažinti nekeliančiais realios grėsmės visuomenei ir bus atlyginę nukentėjusiesiems padarytą žalą,“ – sako teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.

Įsigaliojus priimtoms pataisoms, nuteistajam, atlikusiam ne mažiau kaip 20 metų bausmės, būtų suteikta teisė pateikti teismui prašymą peržiūrėti jam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę. Jeigu teismas, įvertinęs visas bausmės švelninimui esminę reikšmę turinčias aplinkybes, nuspręstų tokį nuteistojo prašymą patenkinti, tuomet laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų keičiama terminuota laisvės atėmimo bausme. Tolesnis bausmės atlikimo terminas būtų nuo 5 ir 10 metų. Jeigu toks nuteistojo prašymas būtų netenkinamas, jis į teismą dėl bausmės peržiūrėjimo pakartotinai galėtų kreiptis po vienų metų.

Teismai, svarstydami nuteistųjų prašymus dėl griežčiausios bausmės sušvelninimo, turės įvertinti ir privalomai atsižvelgti į specialistų išvadas, apibūdinančias nuteistojo asmenybės ir nusikalstamo elgesio rizikos reikšmingus pokyčius. Pavyzdžiui, ar nuteistasis tinkamai atlygino ar pašalino nukentėjusiems nusikaltimu padarytos žalos reikšmingą dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti, ar gailisi dėl padaryto nusikaltimo ir į kitas bausmės švelninimui esminę reikšmę turinčias aplinkybes.

Viena iš būtinų griežčiausios bausmės peržiūros sąlygų – nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos ir jo pavojingumo visuomenei esminis sumažėjimas bei veiksminga nukentėjusiųjų interesų apsauga, užtikrinant nusikaltimu padarytos žalos reikšmingos dalies tinkamą atlyginimą.


Šaltinis: Teisingumo ministerija