/Aurelijus Gutauskas: „Teisingumas yra ir turėtų likti žmogiškas“

Aurelijus Gutauskas: „Teisingumas yra ir turėtų likti žmogiškas“

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Aurelijus Gutauskas skaitydamas pranešimą tema „Laikas teisingumo kontekste“ Lietuvos prokuratūros renginyje „Prokuratūra dirbtinio intelekto amžiuje. Kokių netikėtų iššūkių tikėtis?“ kalbėjo apie vis dažniau teisinę prasmę įgaunantį laiką.

Nepaisant laiko svarbos įvairiose gyvenimiškose situacijose (teisė važiuoti viešuoju transportu tol, kol nepraėjo nustatyta laiko trukmė po bilieto aktyvavimo; viešojo pirkimo pasiūlymo teikimas ne vėliau, negu nustato konkurso sąlygos, ir kt.), teisėjas atkreipė dėmesį, jog teisingumui vykdyti vis dėlto reikia laiko.

„Per 100 pastarųjų metų atsirado tai, ko niekada žmonija dar nėra turėjusi ir mačiusi: informacinės technologijos ne tik dideliu greičiu keičia mūsų laiką, bet ir teisę, milžiniški informacijos kiekiai ir jos žaibiška sklaida labai greitina mūsų gyvenimą ir mūsų istoriją. Tokiame kontekste vis sparčiau atsiranda nauji visuomeniniai santykiai, kuriems reikalingas naujas teisinis reguliavimas“, – kalbėjo teisėjas. Pranešėjas pabrėžė ir tai, kad teismų sistema modernėja – įprastu reiškiniu jau tampa elektroninės bylos, kai žmonės gali pateikti teismams dokumentus neišeidami iš namų, elektroninėje erdvėje susipažinti su teismo dokumentais ir pan. Be to, teismo posėdžiai vyksta nuotoliniu būdu per vaizdo konferencijas. Teismai tampa ne bauginančia, o žmogui lengvai pasiekiama institucija.

A. Gutauskas nurodė, kad asmens teisė į bylos išnagrinėjimą per protingą laiką yra viena iš teisingumo vykdymo sąsajų su laiku. „Galima drąsiai teigti, kad ši teisė yra viena svarbiausių žmogaus teisių ir apibūdina teisminės valdžios veiklos efektyvumą konkrečioje valstybėje. Neretai girdimi priekaištai teisminei valdžiai, kad teisingumo vykdymas yra be galo ilgas ir todėl sistemoje yra reikalingos esminės reformos. Tačiau šiandien drąsiai galime teigti, kad esame viena iš pirmaujančių Europos valstybių pagal teisingumo vykdymo trukmę. Kita vertus, tai nereiškia, kad teisminėje valdžioje nėra problemų“, – teigė A. Gutauskas.

Pranešimo metu teisėjas nurodė, kad proceso per kuo trumpiausią laiką esmė – procesiniai veiksmai ir sprendimai byloje turi būti atliekami ar priimami per pagrįstą, pateisintiną bylos aplinkybėmis laiko terminą. Šio principo reikšmė ta, kad, pirma, jis padeda užtikrinti proceso dalyvių teises ir teisėtus interesus: bylos išnagrinėjimo per įmanomai trumpiausią laiką tikslas yra garantuoti, kad asmens, dėl kurio vyksta procesas, netikrumo dėl savo teisių ir pareigų būsena būtų kaip įmanoma greičiau nutraukiama išsprendžiant procese keliamus klausimus teismo procesiniu sprendimu, siekiant užtikrinti tiek paties asmens, tiek bendrąjį teisinio tikrumo interesą. Antra, šio principo reikalavimų vykdymas sudaro prielaidas procesą konkrečioje byloje įvardyti kaip efektyvų, t. y. šio principo įgyvendinimas laikytinas rodikliu, žyminčiu, ar baudžiamasis procesas išties duoda kokių nors rezultatų. Trečia, procesas per kuo trumpiausią laiką lemia visuomenės narių pasitikėjimą teisingumo ir teisėsaugos institucijomis ir teisiniu procesu apskritai.

Nors teisingumo vykdymas yra siejamas su žmogiška veikla, tačiau dabar, spartėjant technologijų vystymuisi, dirbtinis intelektas pradeda keisti iki šiol išimtinai tik žmogaus vykdytas realizavimo ir minties veiklas. Dirbtinio intelekto sistemos daro įtaką teisininkų mąstymui, tobulina teikiamas paslaugas klientams, prognozuoja ginčų rezultatus, sutaupo laiko ir sąnaudų atrenkant netinkamą informaciją, geba analizuoti bei grupuoti dokumentus. Jau 2016 m. birželio 3 d. Varšuvoje vykstant Europos teismų tarybų tinklo Generalinei asamblėjai, buvo aptarta „teisės mašinos“ sąvoka bei diskutuojama apie dirbtinio intelekto naudą teismų veikloje. „Teisės mašina“ – tai kompiuterinė programa, kuri automatiškai prognozuoja teismo sprendimus, remdamasi išimtinai tik statistiniais duomenimis, pavyzdžiui, atsižvelgdama į tai, dėl ko vyksta byla, koks klausimas keliamas, kokios šalys dalyvauja procese ar kas joms atstovauja.

Pasak A. Gutausko, kiekvienam teisininkui yra nepaprastai svarbus informacijos srauto gavimo greitis, o tai gali užtikrinti tik automatizuota dirbtinio intelekto sistema, kadangi nė vienas teisininkas šioje planetoje nesugebėtų perskaityti visų bylų, įstatymų ir taisyklių, susijusių su savivaldybių, provincijų, šalies ir net tarptautinėmis bylomis. Panaudojant dirbtinį intelektą sutaupoma laiko, kurį teisininkas turėtų skirti duomenims rinkti. Taip pat galima sutaupyti brangaus teisininko laiko nesusietai informacijai atmesti naudojant dirbtinį intelektą.

Kaip pažymėjo A. Gutauskas, selektyvaus bylinėjimosi teorija teigia, kad teisės kūrimas gali būti žymiai efektyvesnis be sąmoningo, tiesioginio teisėjų kišimosi. Pagal šią teoriją, neefektyvi teisė kelia daugiau teisminių ginčų, kas neigiamai koreliuoja su teisminių procesų kiekiu, todėl bėgant laikui efektyvi teisė išlieka, neefektyvi su laiku dingsta. Manoma, kad tokiam procesui žmogiškojo teisėjo faktoriaus nereikia. Singuliarumo teorijos šalininkai spėja, kad ateityje dirbtinio intelekto sistemos pasieks žmogaus protą ar netgi taps pranašesnės. Jau dabar tendencijos rodo, kad dirbtinio intelekto sistema pajėgia pati apsimokyti, kaupti savo patirtį ir analizuodama įvairias situacijas pateikti skirtingus sprendimus, tai yra geba veikti autonomiškai, o ne automatiškai.

Žinoma, turime jauną teisminę sistemą. „Lietuvoje istoriškai susiformavęs kritiškas visuomenės požiūris į valstybines institucijas, tad natūralu, kad prireiks ir šiek tiek daugiau laiko norimam rezultatui pasiekti. Tačiau sistemingai ir kryptingai dirbdami, siekdami atvirumo bei dialogo su visuomene jį pasieksime. Štai teisėjai nevengia aiškinti savo sprendimų, atsirado galimybė matyti tiesioginę jų paskelbimo transliaciją. Visuomenei labai svarbu matyti teismo procesą, išgirsti teisėjo argumentus, kodėl buvo priimtas vienas ar kitas sprendimas. Teisingumas yra ir turėtų likti žmogiškas, nes jis siejasi pirmiausiai su žmonėmis, jų ginčais, konfliktais. Žmogiškasis teisingumo veidas privalo būti išlaikytas ir vertinamas kaip mūsų teisingumo jausmo sudėtinė dalis“, – atkreipė dėmesį teisėjas.


Šaltinis: LAT