/Siūloma Miškų įstatymo pataisa sudarytų prielaidas miškams naikinti

Siūloma Miškų įstatymo pataisa sudarytų prielaidas miškams naikinti

Aplinkos ministerija nepritaria siūlomai Miškų įstatymo pataisai, kuri leistų kirtaviečių nebelaikyti mišku. „Tokia pataisa pasitarnautų ne miškų labui, o priešingai – sudarytų prielaidas jiems nykti. Būtų diskredituota prievolė per trejus metus po kirtimo atkurti mišką, dabartinius miškus būtų lengviau paversti kitomis naudmenomis.. Kitaip tariant, būtų sudarytos visos sąlygos miškams nykti“, – sako aplinkos viceministras Martynas Norbutas.

Kirtavietės, kaip ir kiti laikinai miško medžių netekę plotai (žuvę medynai, želdintinos miško aikštės ir pan.), ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje užsienio šalių yra laikomos mišku pagal visuotinai pripažintą ir Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos patvirtintą miško sąvokos apibrėžimą. Jis reiškia, kad miškui priskiriami ne tik apaugę miško medžiais, bet ir jų dangos laikinai netekę plotai. Tokia samprata remiasi kas penkerius metus atliekama Pasaulinė miškų apskaita, kurioje dalyvauja ir mūsų šalis.

Jeigu siūloma pataisa būtų priimta ir kirtavietės ar žuvę medynai nebebūtų laikomi mišku, nebeliktų, pasak viceministro, įstatymo nustatytos prievolės juos atkurti (maždaug po 20 tūkst. ha kasmet), nes ši Miškų įstatymo nuostata taikoma tik miškams. „Miško savininkas ar valdytojas kirtavietėje galėtų daryti ką nori, ir tai jau reikštų miško sunaikinimo įteisinimą, – pažymi Martynas Norbutas. – Šiuo metu kitomis naudmenomis kasmet paverčiama tik maždaug po 300 ha miškų, o naujai pasodinama po 2-3 tūkst. ha, bet, priėmus siūlomą pataisą, neabejotinai padėtis pasikeistų ne miškų naudai“.

Lietuvoje dabar miško žemės plotas sudaro 33,5 proc. šalies teritorijos. Šis skaičius rodo didžiulį miškų prieaugį, palyginti su tarpukariu, kai miškingumas siekė apie 20 proc.

Per pastaruosius penkerius metus kirtimų apimtys visuose šalies miškuose beveik nesikeičia ir nedidėja. Kasmet valstybiniuose miškuose jos svyruoja labai mažai, privačiuose – labiau, priklausomai nuo medienos rinkos, jos kainų, tačiau teisės aktų nustatyti apribojimai, miškotvarkos planavimas ir leidimų kirsti mišką sistema neleidžia kirsti daugiau, nei priauga. Tiek valstybiniuose, tiek privačiuose miškuose kasmet iškertama 71 proc. grynojo medienos prieaugio. Tai reiškia, kad medienos priauga gerokai daugiau, nei iškertama.

Plynų kirtimų apimtys per pastaruosius penkerius metus taip pat nedidėja. Visi – ir valstybiniai, ir privatūs – plynaisiais kirtimais iškertami miškai atkuriami per 3 metus po iškirtimo. Maždaug pusė jų atkuriami sodinant naujus medelius, likusi dalis atsikuria savaime suželiant naujai miško kartai.


Šaltinis: Aplinkos ministerija