ltnews.lt

Lietuvos naujienos iš pirmų lūpų

2020:05:30 12:00

Patvirtinus projektą, finansavimas fizinio aktyvumo projektams padidėtų daugiau nei du kartus

Pexels.com nuotrauka

Vyriausybė siūlo didinti fizinio aktyvumo finansavimą nuo dabar skiriamo 1 procento akcizo mokesčio iki 3 procentų, didinti stipendijas kai kuriems sportininkams.

Vyriausybė trečiadienį pritarė tai numatančioms Švietimo ir mokslo ministerijos rengtoms pataisoms. Jas dar svarstys Seimas.

Tikimasi, kad patvirtinus Kūno kultūros ir sporto įstatymo pataisas, finansavimas fizinio aktyvumo projektams padidėtų daugiau nei du kartus ir siektų 13 milijonų eurų.

Pakeitimuose numatoma išskirti dvi sritis, kurioms bus skiriama lėšų: fizinio aktyvumo, finansuojant įvairius fizinių ir juridinių asmenų projektus, ir didelio meistriškumo sporto, skiriant lėšų juridinių asmenų parengtoms sporto programoms. Šiuo metu finansuojami tik nevyriausybinių organizacijų projektai.

Pabrėžiama, kad šių sričių sujungimas į vieną sistemą leistų nuosekliai rūpintis tiek vaikų, jaunimo, suaugusiųjų fiziniu aktyvumu, tiek profesionaliais sportininkais. Visuomenės fizinio aktyvumo projektams, kaip ir dabar, būtų skiriamos ir savivaldybių biudžetų lėšos.

Projekte siūloma didinti fizinio aktyvumo užsiėmimų skaičių patiems mažiausiesiems nuo dabar privalomos valandos iki dviejų valandų per dieną.

Profesionalaus sporto srityje numatoma diferencijuoti valstybės stipendijų dydžius, jie priklausytų nuo sportininkų pasiektų laimėjimų, daliai sportininkų būtų numatoma mokėti iki jų karjeros pabaigos. Didžiausia stipendija siektų 1026 eurus, mažiausia – 114 eurus per mėnesį, jos būtų mokamos ne ilgiau nei ketverius metus.

Priėmus pataisas, valstybės premijos būtų skiriamos tik sportininkams ir jų treneriams – dabar skiriamos ir kitiems rinktinės nariams, pavyzdžiui, masažuotojams, skautams ir panašiai.

Tuo metu rentos būtų skiriamos mažesnei karjerą baigusių sportininkų grupei, pavyzdžiui, rentų būtų atsisakoma Europos čempionatų nugalėtojams ar olimpiniams, pasaulio rekordininkams.

Rentos taip pat būtų susietos nebe su vidutiniu darbo užmokesčiu, o su su bazine socialine išmoka (38 eurais), maksimali renta mažėtų iki 1026 eurų – šiuo metu baigusieji sportinę karjerą turi teisę gauti 1,5 vidutinio darbo užmokesčio dydžio rentą. Vidutinė renta pernai gruodį siekė 1276 eurus, ją gavo 147 sportininkai.

Įstatymo projekte taip pat atsisakoma kūno kultūros ir sporto veiklos leidimų – specialistams pakaks turėti reikalingą išsilavinimą šioje srityje. Daliai specialistų vis dėlto numatyti aukštesni reikalavimai, nei galioja šiuo metu.

Vyriausybė siūlo, kad įstatymas įsigaliotų nuo kitų metų, kartu numatant pereinamąjį laikotarpį, kad nebūtų pabloginta dabartinių sportininkų padėtis.

Tyrimų duomenimis, Lietuvoje apie 10 procentų mergaičių ir 19 procentų berniukų, gyvenančių miestuose, fizinis aktyvumas atitinka Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamas normas. Pagal reguliariai sportuojančių visų gyventojų skaičių Lietuva nesiekia Europos Sąjungos vidurkio (41 procentas).

Įstatymo projekte numatoma, kad kūno kultūros ir sporto srities prioritetai, tikslai, turinio kaitos kryptys bus nustatytos Valstybinėje kūno kultūros ir sporto strategijoje, kurią rengs Vyriausybė. Įstatymo projektas bus teikiamas svarstyti Seimui. Siūloma, kad įstatymas įsigaliotų 2019 metų sausio mėnesio 1 dieną.

Pexels.com nuorauka

Straipsnis parengtas remiantis BNS naujienų agentūros informacija.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo yra draudžiama.