/Teisminės mediacijos idėja – ne atlygis, bet pagalba

Teisminės mediacijos idėja – ne atlygis, bet pagalba

Teisminė mediacija – ginčų sprendimo procedūra, kuria siekiama ginčą išspręsti taikiai, tarpininkaujant vienam ar keliems mediatoriams, dar vadinamiems tarpininkams.

“Teismo mediacija yra taikus ginčų sprendimo būdas. Bet kurioje civilinės bylos stadijoje teismas gali pasiūlyti šalims ginčą spręsti mediacijos pagalba. Šalims nesutikus, ginčas sprendžiamas bendrąja tvarka teisme. Tam, kad mediacija įvyktų, šalys turi norėti taikiai išspręsti ginčą“, – sako advokatų kontoros „Veiron“ advokatas, teismo mediatorius Arvydas Budnikas

Siekiama, kad teisminės mediacijos procesas taptų vis patrauklesnis alternatyvusis ginčų sprendimo būdas.

Ar tai mokama paslauga?

Tokia paslauga yra nemokama, teismo mediatorius negauna atlygio už mediavimą. Pasak advokato, teismo mediatoriaus Arvydo Budniko, ši veikla yra patirtis, bet ne pragyvenimo galimybė.

Kokiais atvejais taikoma teisminė mediacija?

Teismo mediacija taikoma tik civiliniuose ginčuose.

Vis daugiau teisminei mediacijai perduodama su šeimos santykiais susijusių civilinių bylų. Kai kuriais atvejais ginčai išsprendžiami taikiai, atkuriant tarp ginčo šalių abipusę pagarbą ir gerus santykius.

„Neradus taikaus susitarimo teismo mediacijos būdu, ginčas toliau nagrinėjamas teisme bendrąja tvarka“, – sako advokatas, teismo mediatorius Arvydas Budnikas.

Ryškus pokytis pastebimas ne tik didėjant teisminei mediacijai perduodamų civilinių bylų kiekiui, bet ir daugėjant taikiai išsprendžiamų ginčų.

Advokatas, teismo mediatorius Arvydas Budnikas

Koks asmuo gali tapti teismo mediatoriumi?

Pasak advokato, teismo mediatoriaus Arvydo Budniko, tapti mediatoriumi gali ne visi. Reikia būti nepriekaištingos reputacijos, turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, išklausyti specialius kursus, vėliau teikti teisėjų tarybai prašymą, kad asmuo būtų įtrauktas į mediatorių sąrašą. Teismo mediatoriumi gali būti bet kuris savo sritį išmanantis asmuo, nebūtinai teisininkas.

Iš visų 414 asmenų, kuriems šiuo metu yra suteiktas teismo mediatoriaus statusas, dauguma yra teisėjai, teisėjų padėjėjai, advokatai bei jų padėjėjai.

Nors ir daugiau asmenų, turinčių teismo mediatoriaus statusą, dirba ne teismų sistemoje (58%), tačiau dauguma teisminei mediacijai perduotų civilinių bylų perduodama teismo mediatoriams-teisėjams (76%) ar kitiems teismų sistemoje dirbantiems asmenims, kurie turi teismo mediatoriaus statusą.

Kokia tvarka skiriamas teismo mediatorius?

„Teismas suteikia galimybę pačioms šalims pateikti mediatoriaus kandidatūras, šią teismas patvirtina arba atmeta. Mediatorius turi būti nešališkas, nesusijęs nei su viena iš ginčo šalių. Mediatorių skaičius nėra ribojamas, gali būti du ir daugiau“, – pasakoja advokatas, teismo mediatorius Arvydas Budnikas.

Plečiantis teismo mediatorių profesijų spektrui, civilinės bylos šalims atsiranda platesnės galimybės pasirinkti teismo mediatorių, turintį specifinių žinių tam tikroje srityje.

Ginčo šalių prašymu ar sutikimu gali būti skiriami keli teismo mediatoriai, todėl teismo mediatoriaus, turinčio specifinės srities žinių, pasirinkimas (kaip teismo mediatoriaus ar „komediatoriaus“) gali efektyviai užtikrinti konstruktyvų ginčo šalių dialogą ir derybų pažangą, siekiant kuo greičiau mažiausiomis sąnaudomis išspręsti teismui perduotą ginčą ir išsaugoti santykių tarp ginčo šalių tęstinumą.

Kokia praktika, taikant teisminę mediaciją?

2016 metais 114 perduotų ginčų teisminei mediacijai buvo užbaigta šalims pasirašius taikos sutartis. Pastebima tendencija, kad absoliuti dauguma teisminei mediacijai perduotų civilinių bylų perduota teismo mediatoriams-teisėjams ir tik ketvirtadalis – teismo mediatoriams, kurie yra kitų profesijų atstovai.

„Mediacijos atvejų palyginus nėra labai daug, kartais šalys apie tokią galimybę net nežino“, – sako advokatas, teismo mediatorius Arvydas Budnikas.