/Prieinamos vestuvės: misija įmanoma

Prieinamos vestuvės: misija įmanoma

Skiriant laiko bei turint idėjų, iškelti vestuves už prieinamą kainą iš tiesų misija įmanoma.

Šiandien LTnews.lt kalbina Tomą Beržonskienę, nuotaką, kurios vestuvėse dekoracijos buvo pagamintos jų šeimos rankomis. Ši istorija yra puikus įrodymas, kad norint ir turint idėjų galima sukurti stebuklus.

Kvietimai iš statybinio popieriaus

Toma Beržonskienė pasakoja, kad rengdamiesi vestuvėms jie netaupė – tiesiog neįsivaizdavo, kaip galima leisti pinigus kažkam, ką visada gali pasidaryti pats. Tiesa, svarbu turėti pakankamai laiko, nes visų dekoracijų ruošimas truko visą vasarą, o pagrindinius darbus atliko paskutinį mėnesį.

„Didžiausias mūsų noras buvo tas, kad viskas, ką sukursim patys ir kurtų didžiausią šventės akcentą. Ne brangus automobilis ar ugnies šou vidurnaktį, ne prabangus šampanas ar trys nuotakos suknelės per vakarą, ne patiekalai, kurių pavadinimas ilgesnis ir didesnis už maistą lėkštėje, o visai kas kita“, – pasakoja moteris.

Pasak jaunosios, vestuvių tematikos rinktis ilgai neteko – vien jų naujoje šeimos pavardėje užfiksuotas lietuviškumo ir medžio tema, dažnai vadinama „Rustic“ (liet. kaimiškas). Bene pagrindinis šios tematikos akcentas tapo sutuoktuvių vieta.

„Apvažiavom visas sodybas. Viena iš jų mums labai patiko, tik vietos numatytam svečių skaičiui nepakako. Visa kita puikiai tiko. Sodybos šeimininkė pasakė, kad yra dar viena vieta, kur galima švęsti, tilps tiek svečių, kiek mes ir norim kviesti… Tik ta vieta skirta menininkams, nes yra daržinėje. Taip, būtent, mūsų vestuvės, dviejų menininkų vestuvės, įvyko daržinėje“, – prisimena Toma Beržonskienė.

Nežinantiems nuo ko pradėti rengti dekoracijas, vertėtų pirmiausia išsiųsti kvietimus. T. Beržonskienės nuomone, kvietimai turi perteikti šventės temą. Jų kvietimuose vyravo dvi pagrindinės spalvos: ruda kaip žemė, medis, šienas, bei žalia – kaip gamta.

„Visą pasipiršimo istoriją perteikėme nuotraukose. Iš paprasto statybinio popieriaus padarėme knygutes, suklijavome, o prie jų iškepėme senovinius naminius sausainius ir įteikėme“, – pasakoja Toma Beržonskienė.

Neleido pinigų pramogoms – pasinaudojo išmone

Jaunavedžių žiedai buvo suguldyti į jų pačių samanomis papuoštą medinę dėžutę. Vietoj prie bažnyčios mėtomų brangių rožių ar kitų gėlių žiedlapių, buvo pasirinkti beržo lapai. Tiesa, jie pasirinkti ne dėl taupumo – tiesiog jaunavedžių pavardė sufleruoja sąsają su beržu.

Beržonskiai nusprendė pinigų neleisti ir vestuvių pramogoms. Kaip sako pati Toma Beržonskienė, jie net nesvarstė leisti pinigų svečių užėmimui po ceremonijos iki šventės pradžios.

„Vėlgi, ne dėl taupymo sumetimais, bet dėl to, kad mūsų draugai kūrybingi. Žinojom, kad tai, ką sugalvojom jiems tiks ir patiks. Kiekviena mašina gavo diską, kuriame pirmasis įrašas buvo darytas mūsų pačių. Žemaitiškas tekstas – sveiki gyvi, mieli svetele, galvuojat čia rame siediesit per Beržonskių vestuves? Ne velnia. Trypsiam, šuokšiam, dainiousiam. Linksmybis tik prasyded. O kad nereikietų per radija stuotis gaudyt, tai i muzikelis parūpinuom. O kon tu pasakysi, mona Beržonskieni? Nu svetele, pavaruom! O diske buvo tik lietuviška, dauguma liaudiška muzika. Dar ir dabar visi tą diską turi ir klausosi“, – pasakoja moteris.

Pramogų svečiams netrūko ir vėliau – kol vyko fotosesija, svečiai žiūrėjo filmuką, kurį pora sukūrė namuose. Šiame filmuke Beržonskiai prašė svečių iš dainų, esančių dovanotuose diskuose, vieną išsirinkti merginoms, kitą – vaikinams. Pagal dainas svečiai turėjo sukurti ką tik nori: šokį, vaidinimą ar pasirodymą.

Vakaro eigoje pora pasirodė su akordeonu, vyro sesuo ir draugai paruošė gražų koncertą prie laužo, lauke.

„Aš prieš vestuves visų dalyvavusių ir negalėjusių dalyvauti paprašiau padaryti po 30 sekundžių trukmės vaizdo įrašą, kuriame jie atsakytų į klausimą – kokie yra Toma ir Andrius, arba tiesiog kažką palinkėtų. Vėliau per multimediją visi tą filmą žiūrėjom. Nekainavo nei cento, tačiau pamiršti – neįmanoma“, – patirtimi dalinasi Toma Beržonskienė.

Dekoracijos – iš gamtos

Jaunavedžiai į pagalbą pasitelkė šeimą. Tomos Beržnonskienės mama pagamino medžiagines servetėles, pagalvėles, kaspinus ant kėdžių, staltieses, mezginius ant žvakidžių, įrankių dėkliukus. Moteris priduria, kad žvakidės buvo padarytos iš paprasčiausių stiklainių. Foto sieną, pagamintą iš kitkų, pastatė tėtis ir brolis.

„Vardų korteles, laikiklius, medinį stalo futbolą, medines nuorodas, tekstą ant pasitikimo lentos padarė vyras”, – pasako T. Beržonskienė.

Dekoracija tapo ir saldus stalas, priderintas prie šventės temos. Moteris priduria, kad viso saldaus stalo dekoracijos – jos pačios darbas.

 

„Ant didelės lininės medžiagos sudėjome daug šventei tinkančių atspalvių desertų, senovišką arbatinį. Buvo grybukų senoje geldoje, saldumynų ant medinių padėklų“, – sako ji.

Salės papuošimui panaudojo samanas, girliandas iš namuose augančių gebenių, paprastas puokštes iš laiko gėlių, o žvakių padėklai – iš beržo juostelių.

„Svečių prašėme atsinešti paprasčiausias lauko gėles, o jas pamerkėme kibiruose“, – pasakoja moteris.

Jaunavedžiai pasirūpino ir jaukiais kampeliais, kur svečiai galėjo prisėsti ir pakalbėti. Pasak Tomos Beržonskienės, vienas iš jų buvo „Facebook“ paveikslas.

„Iš visų, kam buvom siuntę savo pasipiršimo filmuką, gavome atitinkamą reakciją. Padarę kiekvienos reakcijos ekrano nuotrauką sudėjom jas į vieną paveikslą. Vietoj įprastos svečių palinkėjimų knygos visi gavo svečių anketą. O ir pati knyga buvo labai didelė. Įrėminom ir susižadėjimo istoriją, tą pačią, kuri buvo kvietimuose bei šią pakabinome“, – pasakoja jaunoji.

Ji priduria, kad visur buvo pilna lietuviškų smagių užrašų, taip pat pledų, jeigu sušaltų, šlepečių – jeigu pavargtų kojos. Prie kiekvienų įrankių buvo įdėtas lapelis su kažkokia fraze. Viename pora palinkėjo gero vakaro, kitame – prašymas pasidalinti prisiminimu ar padainuoti. Moteris priduria, kad ten pat buvo ir po baltą balioną. Svečiai turėjo vienu metu jį ištraukti, pripūsti ir susprogdinti kaip fejeverkus.

„Viskas, ką matote vestuvių nuotraukose, kainavo tiek, kiek kainuoja medžiagos. Darbas, žinoma, neįkainojamas. Labiausiai po šventės norėjome išgirsti, kaip minėjom, ne kad graži mašina, su kuria atvažiavot, geras didžėjus, netgi ne graži suknelė, kas man irgi, jei iš tikrųjų nebuvo taip svarbu, o kad labai jauki, nuoširdi šventė, kad ir kaip tai banaliai skambėtų. Kad bent vieną vakarą pamiršom rūpesčius ir tiesiog jaunatviškai šokom iki ryto. Ir būtumėm šokę dar iki kito. Šiais laikais požiūris į vestuvių šventimą, kėlimą yra toks, kad arba vestuvių švęsti išvis nereikia, užtenka susirašyti, arba kam leisti pinigus ir kelti šventę kitiems“, – sako Toma Beržonskienė.

LTnews.lt pašnekovei T. Beržonskienei vestuvės kainavo apie 6500 eurų, vestuvėse dalyvavo 48 svečiai. Į numatytą kainą įskaičiuoti jaunųjų drabužiai, žiedai ir kita.

Turite savo istoriją, kuria norite pasidalinti su LTnews.lt skaitytojais? Rašykite: izabele@ltnews.lt

Žurnalistė Izabelė Kačinskaitė