/Gyvūnų apsuptyje: vienu metu augino net septynis

Gyvūnų apsuptyje: vienu metu augino net septynis

Įsivaizduokite – du vaikai ir septyni gyvūnai po vienu stogu – tiek vienu metu gyveno Zigmantų šeimos namuose. Kaune gyvenantys žmonės per visą gyvenimą savo namų duris atvėrė trylikai gyvūnų, kuriuos drąsiai vadina savo šeimos nariais.

Priimdavo ir neplanuotus

Lukrecija Zigmantaitė pasakoja, kad gyvūnai ją lydėjo nuo vaikystės. Pirmąjį katiną šeima įsigijo, kai jai buvo vos treji metai. Kiek vėliau, įsikėlus į nuosavą namą, Zigmantai įsigijo savo pirmąją vokiečių aviganę Deirą.

„Mano tėvai labai myli gyvūnus, vaikystėje abu svajojo apie augintinius, tačiau tam neturėjo sąlygų ir galimybių, tai tikriausiai dabar atsigriebia už prarastą laiką ir dėl to mūsų namuose visada pilna augintinių“, – sako Lukrecija Zigmantaitė.

Vėliau prie augintinių gretų netikėtai prisijungė naujas pūkuotas draugas – katinas Ramzis. Jį Lukrecija rado prie kiemo vartų ir priglaudė. Tiesa, mergina sako, kad nesitikėjo, jog tėvai leis jį pasilikti, tačiau katinas su šeima gyvena iki šiol.

„Matyt gyvūnai jautė, kad mes juos priimame ir mylime. Turėjome jau keturis augintinius, tačiau dažnai pas mus užklysdavo katė Rožė, iš kaimynystės. Mes ją pamaitindavome, pasirūpindavome, o tada ji išeidavo savais keliais“, – pasakoja mergina.

Vėliau šeima sulaukė pagausėjimo – jų mylima vokiečių aviganė Deira atsivedė šuniukų vadą. Vieną iš jų Zigmantų šeima pasiliko ir pavadino Troja.

Vokiečių aviganiai ne vieninteliai šunys, kuriuos augino ši šeima. Anksčiau jų namuose augo nykštukinis pinčeris Milka.

Lukrecija prisimena, kad vienu metu jų namuose buvo net septyni gyvūnai – du katinai, nykštukinis pinčeris, du vilkšuniai ir dvi naminės žiurkės.

„Įsigijusi pirmąją žiurkę Flipę, pradėjau domėtis šiais gyvūnais. Greitai sužinojau, kad žiurkės yra labai socialūs gyvūnai, todėl jas auginti po vieną yra negerai. Taip įsigijau ir Šmikę. Vėliau nugaišo Flipė, todėl Šmikės naująja drauge tapo Mocha“,- prisiminimais dalinasi Lukrecija Zigmantaitė.

Dabar kauniečių namuose galima sutikti jau garbaus amžiaus katiną Ramzį, iš Japonijos atkeliavusią šibą Rėją ir dar visai jauną vokiečių aviganę Narsą.

Rūpintis gyvūnais mokė nuo vaikystės

Lukrecija pasakoja, kad tėvai nuo jaunų dienų diegė atsakomybės jausmą – vaikai turėjo suprasti, kad gyvūnais reikia rūpintis. Dėl šios priežasties vaikai su malonumu padėdavo tėvams prižiūrėti gyvūnus.

„Tėvai vedžiodavo didelius šunis, dažnai ir mes eidavome kartu pasivaikščioti, žaisdavome kieme su šunimis. Po visų žaidinių, aš su seserimi tvarkydavome viską, ką gyvūnai sujaukdavo“, – sako mergina.

Paklausta, ar nėra sunku rūpintis tiek daug gyvūnų, Lukrecija teigia, kad lengva nėra, kadangi jiems reikia skirti nemažai laiko.

„Vilkšunį reikia bent kartą dienoje išvesti ilgesniam pasivaikščiojimui, tarkime, keturiasdešimčiai minučių. Žinoma, nepamirškime kelių papildomų išvedimų, tačiau trumpesniam laikui. Katinams nereikia tiek daug dėmesio, kaip šunims, svarbiausia, kad visada turėtų ką valgyti ir atsigerti – jie patys pasakys, kada jiems reikia jūsų“, – juokauja mergina.

Lukrecija džiaugiasi, kad jų šeima yra didelė, todėl visiems gyvūnams užtenka dėmesio: vienas ryte bėgioja su šunimis, kitas – vakarais išveda pasivaikščioti.

„Svarbu atsiminti, kad gyvūnams, ypač šunims, reikia jūsų meilės ir dėmesio. Dėl šios priežasties aš pati, jeigu gyvenčiau viena, kol kas apsiribočiau vienu katinu, nes norėčiau gyvūnui suteikti visavertį gyvenimą, o stingant laiko, tai yra neįmanoma“, – sako Lukrecija Zigmantaitė.

Jeigu turite istoriją, kuria norėtumėte pasidalinti su LTnews.lt skaitytojais, rašykite mums elektroniniu paštu: redakcija@ltnews.lt