/Veislinė triušininkystė Lietuvoje. Verslas ar hobis?

Veislinė triušininkystė Lietuvoje. Verslas ar hobis?

Lietuvos kailinių žvėrelių ir triušių augintojų draugijoje šiai dienai yra įregistruoti 8 veislinių triušių ūkiai. Nuo 2004 metų spalio mėnesio 24 dienos Lietuvos kailinių žvėrelių ir triušių augintojų draugijai buvo suteikta teisė tvarkyti triušių veislininkystę, vykdyti veislinių triušių apskaitą bei vesti valstybinę kilmės knygą.

KAIP GAUTI VEISLYNO STATUSĄ?

Pirmasis etapas – stojimas į Lietuvos kailinių žvėrelių ir triušių augintojų draugiją, tapimas šios draugijos nariu. Po dviejų metų buvimo draugijos nariu, suteikiamas veislyno kandidato statusas, kuris gali tęstis dar iki dviejų metų. Lietuvos kailinių žvėrelių ir triušių augintojų draugijos sprendimu kandidatūra siūloma Valstybinei gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl veislyno statuso suteikimo. Skiriama komisija, kurią sudaro: Lietuvos kailinių žvėrelių ir triušių augintojų draugijos, Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovai. Tikrinami triušių kilmės dokumentai, vertinami kandidato pasiekimai parodose, triušių laikymo sąlygos, pašarai, kuriais šeriami triušiai, skiepų knygelės ir kita.

VEISLINIŲ TRIUŠIŲ PRIEŽIŪRA IR LAIKYMO SĄLYGOS

Dažniausiai triušiai šeriami du kartus per dieną, užtrunkant nuo 30 minučių iki 1,5 valandos, priklausomai nuo ūkyje laikomų triušių kiekio. Šie gyvūnai šeriami grūdais, avižomis, kviečiais, šienu, morkomis ir kita. Reikia stebėti, kad jie visada turėtų vandens.

Triušių negalima laikyti prieš saulę, laikymo zona turi būti apsaugota nuo skersvėjų, stogas ir sienos turėtų būti apšiltintos. Šie gyvūnai labiau bijo karščio nei šalčio. Kritinė temperatūra 25 laipsniai šilumos ir daugiau. Žiemą laikant triušius lauke, rekomenduojama šerti sultingais pašarais – morkomis, pašariniais runkeliais.

VADOS

Vienos juodieji ir Vienos pilkieji triušiai vidutiniškai veda po 5-8 jauniklius. Pirmosios trys paros yra svarbiausios. Tenka skirti daugiau dėmesio, prižiūrėti, kad jaunikliai neiššliaužtų iš lizdo, ir nesušaltų.

AR GALIMA PRAGYVENTI UŽSIIMANT VEISLINE TRIUŠININKYSTE?

„Viskas priklauso nuo ūkio dydžio. Asmeniškai man, pirmiausia tai yra hobis. Prasmė – plėtoti veislinę triušininkystę, siekti geriausių veislės įvertinimų. Šiai dienai Lietuvoje labai didelė triušių pasiūla, daug jų įvežama iš užsienio, nors ir turi prastesnius vertinimus bei neatitinka veislės standartų, savybių‘, – patirtimi dalinasi Jonas Jonaitis.

LTnews.lt pašnekovas, Lietuvos kailinių žvėrelių ir triušių augintojų draugijos narys, veislyno Nr. L6 savininkas Jonas Jonaitis savo ūkyje augina Vienos juoduosius ir Vienos pilkuosius triušius. Šiai dienai ūkyje auga apie 60 veislinių triušių, iš kurių 18 suaugusių. Pasak pašnekovo, šias veisles pasirinko todėl, kad jos mažiausiai lepios. Ūkyje galima pamatyti naują veislę – Apelsininius reksus. Šios veislės triušių Lietuvoje kol kas yra mažai bei ši veislė nėra registruota. Pašnekovas ateityje ketina vystyti Apelsininių reksų veislę bei ją įregistruoti.

Kiekvienas veislinis triušis turi savo unikalų kodą – tatuiruotę ausyje. Visi unikalūs kodai įrašomi į Lietuvos veislinių triušių kilmės knygą, kurią veda Lietuvos kailinių žvėrelių ir triušių augintojų draugija. Perkant veislinį triušį išduodami kilmės dokumentai.

Lietuvos kailinių žvėrelių ir triušių augintojų draugijos narys Jonas Jonaitis yra nuolatinis parodų dalyvis. Nėra paslaptis, kad šio veisėjo triušiai yra vertinami kaip vieni geriausių. Veisėjas ne kartą tapo Vienos pilkųjų triušių čempionu. Du kartus yra gavęs pereinamą taurę už geriausią parodos triušį.